Stebint save ir aplinką, nuolat aptinku įdomių dalykų. Vienu iš pastebėjimų pasidalinsiu ir šį kartą. Visos emocijos ir jausmai yra viduje. Tai vidinis resursas. Vadinasi kaip juo naudotis – renkamės patys.
Įvykiai – išoriniai veiksniai, tad konkrečiu momentu mes jų įtakoti negalime, tačiau galime pasirinkti reakciją, kurią šiam įvykiui pritaikysime. Reakcija, arba emocija, gali būti sąmoninga arba automatinė. Automatinių reakcijų į aplinką yra gerokai daugiau, nes jos yra sąlygotos mūsų ir protėvių patirties. Todėl dažnai elgiamės pagal tam tikrą modelį, kuris yra nusistovėjęs ir taip palaikome savo paveldimumą, kitaip – genetika, Karma. Elgesio modelis gali būti teigiamas ir neigiamas, priklausomai nuo to, koks įdirbis yra padarytas genealoginėje praeityje. Ne veltui elitas nenorėdavo įsileisti į savo šeimas žmonių iš mažiau sėkmingų šeimų. Tai kuo puikiausiai suprantama, nes mažai būdavo atvejų, kai taip nutikus, prastesnio elgesio žmogus virsdavo elito pasididžiavimu. Matyt dėl to, Indijoje ir kai kuriose kitose šalyse yra gyvos kąstų sistemos. Taip išsaugomas spartesnis tobulėjimo lygis geras tradicijas turinčiose šeimose. Tačiau taip nemažėja atskirtis nuo mažiau pažengusių.
Noriu pabrėžti, kad geras ar negeras paveldimumas yra pasekmė praeitų kartų įdirbio ir dažnai tai mažai ką bendro turi su sąmoningumu. Tiesiog žmonės elgiasi intuityviai, nesąmoningai, dėl ko nesunkiai galima sumaišyti su sielos patariamuoju balsu.
Sąmoningumas pasireiškia tada, kai į įvykius reaguojame kiekvieną kartą skirtingai, iš naujo pervertindami iki šiol turėtą patirti ir žinodami kokia reakcija šiuo metu atneš mums ir aplinkiniams geriausią rezultatą. Tuo pačiu kuriame savo naujus elgesio modelius, kurie ilgainiui virsta pasąmoniniais ir tampa mūsų ateities kartoms tuo, ką mes dabar vadiname genetika, Karma, paveldimumu.
Kaip ir visi procesai gyvenime, šis procesas yra nesibaigiantis, nuolat rasime ir pastebėsime savo nesąmoningas reakcijas į aplinką. Tos kurios mus tenkina – paliksime, o netinkamas perrašysime tinkamomis:)