Matyt ne vienam kyla klausimas, kaip šiame pasiutusio tempo laikmetyje spėti pajausti gyvenimo skonį. Juk dažnai nutinka, kad per galybę veiklos nesuspėjame pakankamai įsigilinti ir lyg slystame gyvenimo paviršiumi. Tai dažna tema, daug išminčių apie tai kalba, tačiau visiems tinkančio recepto matyt nėra… Na pabandykim pradėti nuo savęs
Kaip sakydavo Karlsonas: svarbiausia – ramybės! Ir tame daug tiesos, juk daugelį nesąmonių padarome dėl to, kad buvome nepakankamai ramūs, dėmesingi ar sąmoningi toje ar kitoje situacijoje. Juk „nesąmone“ tam ir vadiname, kad būdami sąmoningi taip nepadarytume. Kai esame ramūs, esame laisvi nuo savo emocijų. Ir ne tik nuo savo, tačiau ir aplinkinių. Iš tokios būsenos išplaukiantys sprendimai bus kur kas geresni… Galima pamanyti, kad veikdami ramiai padarysime mažai, tačiau iš tiesų yra priešingai. Gana daug beskubėdami pridarome klaidų, sugaištame laiko jų paieškai ir taisymui. Bet kokiu atveju, norint padaryti gerai, reikia pradėti nuo tokio tempo, kuriuo darbą atliekame kokybiškai. Ir taip po truputį tempą galime spartinti, nuolat sekdami, kaip reikalai su kokybe.
Dar vienas dalykas yra laiko trūkumas. Visi žinome, kad jo yra 24 valandos per parą ir visiems atseikėta vienodai, kad ir kuo bebūtum. O va kaip jau jį panaudojame, kitas klausimas. Pats dažnai save pagaunu, kad darau ne tai, kad turėčiau daryti, tam, kad po to nereikėtų sakyti, kad neturiu laiko… Labai gera priemonė laiko vagims išsiaiškinti yra susirašyti vakare ant lapo ką per diena nuveikei ir kokios šis veiksmas turėjo naudos dabarčiai ir ateičiai. Nauda dviguba: pirma – puikiai prisideda prie atminties lavinimo, antra – padeda išryškinti kokios veiklos buvo galima apskritai atsisakyti. Pagal tai galima planuotis kitos dienos veiklą taip, kad daugiau vietos liktų darbams, kurie veda mūsų užsibrėžto tikslo link. Kaip konkretus pavyzdys gali būti tas pats naudojimasis internetu. Nebūtina to atsisakyti visai, tačiau galima iš anksto suplanuoti kiek laiko per dieną tam skirsime. Aš pats naudodamasis šia sistema labai greitai supratau, kad mažiausiai naudos ir daugiausia laiko suvalgo įvairiausios žinios… o naudos iš jų – jokios. Na, apie žaidimus jau nekalbu, nes pavyko jų apskritai išvengti.
Ir tada atsiradusį laisvą laiką galime skirti svarbesniems dalykams: saviugdai, meditacijoms, gamtai, sportui, artimiesiems, draugams arba bet kokiai kitai veiklai, kuri Jūsų manymu yra svarbi, miela.
Ir pridursiu dar, kad laiko padaugėja, kai keliuosi anksti, juk ne šiaip sau sakoma, kad ankstyva varna dantis rakinėja, kai vėlyva akis krapštinėja Bet tai tebūnie kito straipsniuko tema…

Komentarai