Tolerancija. Kodėl nesuprantame vieni kitų?

Visi esme skirtingi. Skirtingai maitinamės, mankštinamės arba ne, turime skirtingus pomėgius, mylime skirtingus žmones ir palaikome skirtingas organizacijas. Ir būna, kai atrodo, jog kito poelgis yra mažiau geresnis už mūsiškį.
Argi vien dėl to, kad mes nesuprantame kito žmogaus, jis pasidaro kažkuo blogesnis? Nes čia ir esmė, kad nesuprantam tai mes, o jis jau yra. Būtent toks… Vėl tenka sugrįžti prie to, kad visi augome, vystėmės ir tobulėjome skirtingose sąlygose, tad tai kaip suprantame mus supantį pasaulį, skiriasi taip pat. Gaunasi lyg žemėlapiai, kuriuose pas vienus detalesnės vienos žemėlapio dalys, pas kitus – kitos. Ir visi esame teisūs, nes savo tiesą įrodinėjame pagal savo turimą žemėlapį, vertybes. Tad užtenka vien tai suprasti ir tolerancijos, kitų žemėlapių savininkų adresu, padaugėja vien nuo to. Vėliau, susipažystant su vis daugiau žmonių, bandant suprasti, ką jie galvoja ir kokius poreikius tenkina darydami vienus ar kitus veiksmus, tolerancijos ribos plečiasi.
Labai gerai, kai kito elgesį vertiname ne pagal savo turimas nuostatas, o įsiklausome, ką kitas žmogus nori tuo išreikšti. Suptatimas ateina tada, kai pažvelgiame kito žmogaus akimis. Bent jau tiek, kiek sugebejimų tam tuo metu turime.
Visi esame geri tiek, kiek šiuo metu tokiais galime būti, nes mus veda geri ketinimai. Bent jau sau… Tačiau ne visada patys sugebame perteikti savo mintis taip, kad kitam būtų suprantama. Tad jei kantrybė ir pastangos suprasti bus abiejose pusėse – santarvė garantuota:-)