Kur dingsta tikrovė?

Atsinešu aš pas jus diską su koncertu ir sakau – norit parodysiu iliuziją, kurią jūs patikėsit? Įdedam diską, ekrane nušvinta akiai mieli vaizdai ir pasigirsta malonūs ausiai garsai. Daug muzikantų, instrumentų, dekoracijų ir jų stebėtojų. Scenoje pasirodo Andrea Bocelli… Laukiat, kur čia bus fokusas? Jei taip, jis jau įvyko! Aš pas jus dar nebuvau, koncerto nežiūrėjome ir nežinau, ar būtent tokį koncertą minėtas artistas yra filmavęs… O jei jis yra įrašytas, tai dar nieko neįrodo, gal tai montažas. Ypač dabar, kai dokumentika ir animacija yra sunkiai atskiriami dalykai. Tikra tik tai, kas dabar vyksta su kiekvienu iš mūsų… Už akimirkos tai jau iliuzija, nes tvirtų įrodymų, kad tai vyko, tiesiog nėra. Lieka susitarimo reikalas, kokiais „įrodymais“ tikėsime…
Sakysite, tikra tai kas materialu. Tvirtai tikite, kad turite namus, prasinešė viesulas ar gaisras ir tvirtas tikėjimas virsta pelenais… Gerai, jei draudimo kompanijai sugebėsite pateikti sutartus įrodymus, kad namas buvo ir gausite išmoką, surinktą iš žmogučių, kurie savo netvirtas iliuzijas nori apsaugoti draudimo kompanijų polisais. Logiškai mąstant, pokštas kaip reikiant – neapčiuopiamas draudimas yra tikresnis už turimą materialų labai apčiuopiamą turtą. Štai ir viskas išaiškėja: viskas yra iliuzija, arba kitaip tariant, visų susitarimo reikalas:-) Kur iliuzija o kur tikrovė – rinktis mums.
Aš tikiu, kad kažkas skaito šiuos žodžių derinius. Tikiu, nes matau, kad kažkas čia lankosi… Tačiau aptarnaujanti tinklalapį kompanija gali prirašyti skaitytojų kiek tik nori, o man liks tik patikėti… Nes pradėdamas šį žaidimą, priėmiau jo taisykles ir dabar jomis vadovaujuosi. Ačiū visiems:-)
Tad rinkimės tai, kas mums arčiau širdies ir netrukdo bendriems susitarimams.