Namai gilumoje…

Kilo mintis, kuri aktualesnė bus medituojantiems žmonėms, manau jūs turėsite savo patyrimų, kuriais pasidalinsite. O tiems kurie dar neatrado meditacijos stebuklo, bus puiki proga pažinti jos prasmę:-)
Man meditacija reiškia grįžimą namo, kur ramu, saugu, gera… Iš čia galima pažvelgti į vykstančius įvykius iš šalies, iš toliau, pamatyti viską plačiau ir kitaip. Jaučiu, kad viskas,  kas prasideda iš ten, ateina būtent per čia…
Dabar grįžtu prie minties. Daug yra kalbančių, kad nėra jokios prasmės kreipti dėmesį į būsenų pasikeitimus meditacijų metu, nes tai nukreipia dėmesį nuo pačios meditacijos ir neleidžia eiti giliau. Manau, kad jie yra teisūs. Tačiau norint neblaškyti dėmesio koncentracijos meditacijos metu, verta protui žinoti kas tai yra. Elementari psichologija – kai protas žino – ramus ir nesikiša į vykstančius procesus:-) Taigi, medituojant pasiekus kokį nors įdomesnį pojūtį antrą kartą jis nepasikartoja. Kitas būna jau kitoks nei prieš tai buvęs, o dažniausia tai tiesiog bendra maloni būsena. Ilgai mąsčiau ką reiškia šie kitokie išgyvenimai medituojant. Pirmiausia kilo mintis, kad tos pakilios būsenos lyg paskatinimas, tam kad medituoti norėtųsi daugiau ir giliau. Dabar gi manau dar kitaip – tai transformacijos, perėjimo akimirkos, kurios jau niekada nepasikartos, nes po jų tampame kitokiais… Vadinasi keičiasi ir mūsų supratimai, pojūčiai. Visa tai persmelkia kasdieninį gyvenimą ir meditacijos būsena išsisklaido ir lieka kiekviename mus supančiame reiškinyje ir pačiuose mumyse…
Nuostabus procesas, kai kiekvieną kartą gali jausti, kaip iš meditacijos būsenos, savo tikrųjų nematerialių namų, parsinešame kažko vis naujo ir gero, taip papuošdami šį pasaulį:-)