Protas mums duotas, kad galėtume įvertinti, padės mums tai ką darome, ar pakenks. Nuostabu, kad žinome, jog žaliųjų musmirių, o ypač niekaip neapdorotų, valgymas gali tapti paskutiniuoju. Galima tik spėlioti, kiek turėjo būti drąsių ir pasiaukojančių žmonių, kurie suprasdami galimas pasekmes, ryžosi išbandyti kitus grybus ir taip pasitarnauti ateities grybų gurmanams. Žinoma, motyvacija taptų aiškesnė, jei pirmasis paragautas grybukas buvo tas, kuris turėjo haliucinogeninių savybių.
Tačiau iš kažkur randasi pačių keisčiausių apibūdinimų kas skanu ar ne, kvepia ar dvokia, gražu ar nelabai, prestižiška ar ne lygis… Visa tai kinta nuolatos, keičiasi mitybos įpročiai, kvepėjimo sampratos, mados. Dažnai vien tik pakeitus požiūrį, kitaip matome daiktus, suvokiame pojūčius. Tačiau įsisukus į įtakingų organizacijų pasiūlytą žaidimą, tampame marionetėmis, kurias valdyti – vienas juokas. Didžiausi pardavimai tų, kurie aktyviai reklamavo ir užčiuopė, kokį vartotojui jausmą šiuo produktu galima patenkinti. Daiktų mums, kaip tokių, nereikia, reikia tik priemonių patenkinti tam tikrus poreikius. Kuriama tokia iliuzija, kad jei neturėsi namo, prabangaus automobilio, gražios suknelės ar dar bala žinia ko – esi nevykėlis. Ir ne be reikalo, nes norėdami būti vykėliais, versimės per galvas, kad visus reikiamus atributus turėtumėm. Pageidautina dar geresnius nei kolega ar kaimynas. Ar ilgai nuo to tampame laimingais? Ne, nes tai kitų primesta iliuzija. Tačiau maža to, dirbtinai kuriami nauji poreikiai, kad būtų kur įterpti ir realizuoti kuo daugiau produkcijos ir patys tampame aukščiau paminėtais „grybų bandytojais“.  Nebe naujiena, kad kiekvienais metais išimama iš prekybos gausybė produktų, kurie Anapilin pasiuntė didesnį skaičių vartotojų, nei buvo numatyta pačių gamintojų sukurtose sąlygose. Kitaip tariant, patys save pranoko ir tikėtina, kad šios ribos bus plečiamos. Kita keistumo pusė tame, kad tokius produktus praleidžia į rinką, net iš anksto žinodami, kad tikimybė pakenkti yra didelė. GMO, net baltosioms pelėms visiškai aišku kas tai ir kad sukelia nekokias pasekmes, tačiau daug valstybių jie yra leidžiami ir niekas negali garantuoti, kad dideli pinigai neužmaskavo ir mūsų valgomuose produktuose.
Dabar, kai mūsų ir taip nestabilius protelius, marketingo specialistai atakuoja stipriausiomis psichologijos technikomis per silpniausias vietas. Po tokių reklaminiu atakų susidaro įspūdis, kad elgiamės taip, lyg patys grybukų būtumėm apsivalgę:-) Vien todėl, man kilo noras susipažinti su tokiomis technikomis iš arčiau, kad suprasčiau tikrąjį šio manipuliacijų spektaklio mastą. Labai apsidžiaugiau supratęs, kad ir čia galioja taisyklė – visas priemones galima naudoti ir geriems tikslams. Dažnai net tų pačių technologijų sukeltoms pasekmėms šalinti.
Jei vis dar skaitai, tai atėjo metas pasakyt ir kodėl visa tai rašau. Viskas yra iliuzija, ir kuo tai iliuzijai sudaryti reikėjo daugiau sudedamųjų dalių, tuo ji trapesnė. Pastarasis pastebėjimas geras tuo, kad visa tai, kas jau mums į galvas sugrūsta, galime išsivalyti… Tai galima atlikti tiek laiko patikrintomis meditacijomis, Reiki seansais, tiek šiuolaikinės psichologijos atrastomis metodikomis.
Svarbiausia suprasti tai, kad ką mums rodo ir kalba mėlynieji ekranai, ką rašo bet kokios spalvos ir šrifto spauda, kalba įtakingi dėdės ir tetos, viskas yra tik tam, kad mus įtakoti. Todėl juos ir vadina įtakingais. Tik vargu, ar mūsų naudai. Tad įneškime daugiau sąmoningumo, būkime dėmesingesni, patikrinkime visą priimamą informaciją ir nustokime būti „grybų bandytojais“. Jei jau norisi kuo pasitikėti, tai pasitikėkite tais, kurie praktiškai patys naudojasi tuo ką siūlo jums… Ir tik tuo atveju, kai matomas rezultatas jus tenkina:-)