Kur dingsta civilizacijos?

Pasibaigusių ir prasidėjusių metų sankirtoje kilo mintis itin įdomia tema:-) Manau daugelis esate girdėję, kad esame ne pirmoji ir net ne labiausiai išsivysčiusi civilizacija šioje planetoje. Tai patvirtina ir archeologiniai radiniai, kurie niekaip nesutampa su dabar piešiamu istorijos paveikslu. Kur dingsta civilizacijos?
Vienas variantas yra išorinis, kai yra sunaikinama kitos civilizacijos, gamtinių kataklizmų arba susinaikina pati. Apie pastaruosius minėtus variantus nekalbėsime – daug apie tai kalbama. Dažniausiai yra piešiamas negatyvus pasaulio ar civilizacijos pabaigos vaizdas, nes baisūs vaizdai labiau audrina vaizduotę. Tačiau kaip visur ir visada galime numatyti pozityvų ir maloniai nuteikiantį variantą. Taigi, manau, jog yra dar vienas materialaus pasaulio pabaigos modelis – savaiminis… Viskas kas materialu, turi pradžią ir pabaigą. Vadinasi ir civilizacija turėtų turėti tam tikrus ciklus. Apie tai susimastyti paskatino pastarasis šimtmetis, kai kelis kartus padidėjo žmonių skaičius, ypatingas progresas technologijose ir kitose materialiose srityse. Ir sutapimas ar ne, bet žmonija stipriai buvo nutolusi nuo dvasinių vertybių… Džiugu, kad galiu sakyti, jog buvo, nes pastarieji metai primena technologinį progresą praėjusio amžiaus viduryje. Tik dabar šis progresas žmogiškųjų ir dvasinių vertybių sferoje. Kur link lenkiu?
Dabartinė planetos populiacija jau gerokai viršija ribą, kurioje žmonija be didesnių pastangų galėtų gyventi harmonijoje vieni su kitais ir su gamta ir visu supančiu pasauliu apskritai. Vadinasi, mūsų turėtų būti mažiau arba turime sumažinti vartojimą taip, kad planeta galėtų atsinaujinti ir suteikti mums prieglobstį tolimesnėms kartoms. Taip pat turime pakeisti požiūrį vieni į kitus – tapti draugais, vieniu. Koks laukia scenarijus kitu atveju – prikurta filmų, prirašyta knygų pakankamai. Tačiau prisiminus Atlantidą ir kitas civilizacijas, kyla mintis, ar negali būti, kad jos pasiekė tam tikrą dvasinio išsivystimo lygį ir tiesiog nušvito… Ir jiems materialus pasaulis tiesiog tapo nebereikalingas. Jei galime pasiekti aukštą materialaus pasaulio išsivystimo lygį, kodėl gi tas pats negali įvykti ir dvasinėje mūsų gyvenimo pusėje?
Kaip ir visada, pasirinkimas mūsų pusėje. Kadangi minties galia yra labai stipri, tad viskas priklausys nuo to, kaip dauguma įsivaizduosime, tai ir materializuosis. Jei mes tiesiog dvasiškai pasiruošę paliksime šią planetą iki jai pradėjus apsivalymo aktyvų procesą – visi liksime sveiki ir laimingi. Žemė pakunkuliuos, pabanguos, apsivalys ir po kurio laiko bus pasiruošusi priimti naują civilizacijos desantą:-)
Lieka pasidžiaugti, kad ženklai, kuriuos stebime, rodo, kad pozityvūs pokyčiai vyksta:-)