Bilietas į abi puses

Sveikinu visus, su simboliška diena, kai gyvieji į mirusiuosius pažvelgia kiek kitaip. Prisimena, bendrauja, priima mirtį kaip natūralų dalyką, su pozityviomis mintimis. O kaip gi kitaip, juk bilietus visi gavome dovanų į abi puses. Iš Anapus atėjome, ten anksčiau ar vėliau sugrįšime. Ir kur yra tikrovė, tikrieji mūsų namai – lieka tik spėlioti, nes palikus kūną, dingsta ir visa materialaus pasaulio informacija. Tad jei tikime, kad būname šioje pusėje ne vieną kartą, vis tiek prisiminti praeities negalime. Turbūt ir nereikia.
Taigi, mes likę čia, prisimename ir vertiname išėjusiuosius pagal jų nuveiktus darbus. Prisimename, kiek gėrio ir meilės jie paliko čia. Ir tai yra gilios vertybės, kurios mumyse lieka amžinai. Visi materialūs dalykai turi savo pradžią ir pabaigą: gimstame ir mirštame, pastatome ir sugriauname. Galų gale, net mūsų planeta, kurioje gyvename, yra laikina… Saulės resursai taip pat mažėja… Tad kas tada yra vertinga?
Manau, kad išlieka giliausios vertybės, kurios mus daro nemirtingais. Pasakyti geri žodžiai, duota šiluma, meilė ir gerumas. Iš to statosi visas mūsų materialusis pasaulis, tad kiek jis yra ir bus geras, priklauso nuo to, kiek kiekvienas atskirai ir visi kartu, to gėrio sukursime…
Dar turime laiko, iki to, kol ateis laikas, užrašytas ant bilieto atgal… Tačiau kiek jo dar liko – nežinia. Todėl branginkime kiekvieną akimirką ir išnaudokime savo likusį laiką taip, kad kai mus pakvies, galėtume išeiti jausdami, kad padarėme viską, ką pagal savo galimybes padaryti galėjome…
Neturėtų būti atskirties tarp žmonių, tarp gyvųjų ir mirusiųjų – taip pat. Juk jų palikta šiluma, meilė ir gerumas padeda mums gyventi savo gyvenimus ir gerumu dalintis su kitais…