Mintys miške

Esu Tirkšlių pušyne… Stebėjau genio darbą. Nelengva buvo, nes kai tik susirandu patogią vietą, jis užlenda už medžio:-) Vienoje vietoje būdamas, tikėtina, kad būčiau pamatęs daugiau:-) Šiandien einu ten, kur esu buvęs tik vaikystėje. Kitaip, nei paprastai darydavau pastaraisiais metais:-) Suradau puikią pušį, kuri padėjo man dar geriau suprasti esamą situaciją. Galbūt todėl, kad jai suteikiau tokią prasmę… Šalia jos ir rašau. Iš tiesų, viskas yra ir vyksta, nepriklausomai nuo to, kaip aš į tai reaguoju. Tik viską suprantu ir jaučiu būtent taip, kokią pats tam suteikiu prasmę. Ir visiškai tikėtina, kad dabartinis situacijos supratimas įtakos ateitį… Mes daug suteikiame vertės žodžiams, tačiau jie veikia tik kartu su emocijomis, mintimis. Tik jos įprasmina žodį… Juk net nesuprasdami kalbos, galime atskirti, kokia perduodama emocija… Žodžio reikšmė čia mažiausia, jis tiesiog patikslina ir sukonkretina perduodamos emocijos reikšmę. Ir tik todėl, kad mūsų įgūdis jausti yra nusilpęs.
Tai nuostabus miškas, jis mane užaugino, mokino, suteikė vietą žaidimams, nusiraminimui ir viskam, ko man reikėdavo… Skirtumas dabar tik tas, kad apsilankau jame per retai. Jis gi nepakito, o aš pats net išmokau geriau bendrauti su gamta. Tačiau tuo nesinaudoju:-) Daug ko esu išmokęs, tačiau naudoju labai mažai savo turimų įgūdžių ir savybių. Svarbiausia yra žinoti, ko reikia išmokti dabar, kaip sakė vienas NLP pradininkų.
Tačiau niekas nevyksta be reikalo, tik kai kurie sprendimai daro kelia labiau vingiuotą ir ilgesnį. Kiekvienas žmogus, reiškinys, įvykis turi savo prasmę, todėl norėdami šiomis dovanomis pasinaudoti, turėtumėme geriau jausti ir suprasti tikrąsias jų prasmes.