Kas laimi, kai nesutampa nuomonės?

Esu linkęs manyti, kad daugelis esate buvę kokio nors ginčo dalyviai. Ir nieko nuostabaus, juk manoma, kad tvirtas yra tas, kuris moka apginti savo poziciją. Buvau vienas iš tų, kurie savo nuomonę pagrįsti ir apginti, moka gerai. Ar daug ką tuo laimėjau? Socialiniame gyvenime ši bei tą pasiekti pavyko, tačiau to ko trokštame visi – laimės, nelabai… Patiko išsireiškimas, kad ginče tiesa miršta. Tikrai, dažniausiai ginčai vyksta visai beprasmiškai, vietoj to, kad imtų žmonės ir surastų konsensusą, gerą sprendimą abiems pusėms, bando primesti savąją. Kas tam trukdo? Išdidumas, godumas, ego…
Prireikė keturiasdešimt metų, kad suprasčiau, kad vertybės yra kitos ir savo pozicijos žutbūtinis gynimas tampa beprasmis. Juk dažnai pasitaiko taip, kad po kurio laiko nuomonė pasikeičia, nes keičiasi mūsų žinios ir apkinkybės. Tokiais atvejais tampa aišku, kad gynėme netiesą. Man itin patinka nuostabaus filosofo Senekos posakis: žinojimas yra veiksmas. Tad ar galima apginti poziciją kuri juda? Svarbiausia, ar verta švaistyti savo gyvenimo nebegalinius resursus beprasmiams dalykams? Juk dabar gaunasi taip, kad tiesa yra tai, kuo žmonės tiki, o ne tai, kas šiuo metu tiesa būtų bent jau iš racionaliosios pusės. Pateiksiu pavyzdį: daugumai tiesa yra vartojimas – turėti daugiau ir geriau. Mąstant globaliai, tai pražūtinga, nes visiems turėtų būti aišku, kad mūsų planetos resursai nėra begaliniai. Tačiau čia laimi godumas ir ginčykis su tais žmonėmis kiek nori, nes kol patys nesupras, kad yra neatsiejama ekosistemos dalis, kad visi esame susaistyti energetiškai ir gerą galima padaryti tik gerumu.
Kiekvienas praeiname savo gyvenimo kelio dalį, kad suprastumėm vienus ar kitus dalykus, tad jei norime ką nors įrodyti – darykime tai savo pavyzdžiu.
Kita nesutarimų ir pozityvumo nebuvimo pusė yra ta, kad daug laiko ir energijos sunaudojame galvodami apie ginamą objektą. Jei žinotume, kad liko gyventi viena diena, ar norėtumėte ją praleisti gindami savo poziciją. Dar turint omenyje, kad ji nuolatos keičiasi:-)
Tad laimi tas, kuris moka neutraliai priimti informaciją netiki niekuo aklai, tai kas patiko patikrina ir tik tada pasidalina su kitais. Be perdėtų įrodinėjimų:-) Mano nuomone, tvirtumas – mokėti gyventi savo gyvenimą ir juo džiaugtis:-)

Realybės realumas

Kiekviena akimirka yra pati brangiausia, nes tai yra viena, iš gyvenimo ribotų akimirkų maišo… Labai gražu ir miela.
Visi daiktai ir įvykiai, tai daugybės reiškinių kombinacijos pasekmė, kuri tvari yra tik tiek, kiek bus tvarūs ją sukūrę reiškiniai. Pasikeitus nors vienam juos sukūrusių reiškinių, dings ir mūsų įsivaizduojama realybė. Tad viskas kas mus supa, yra lyg kortų namelis, kuris sugriūva ir vėl pasistato iš naujo. Be mūsų valios ir taip be galo… Tad pačiu tvariausiu dalyku lieka mūsų požiūris į aplink vykstančius dalykus. Mes patys renkamės kaip reaguoti: džiaugtis, pykti, norėti, atstumti, kentėti, mėgautis, mylėti ar nekęsti… Ir tai, kad dabar esu būtent čia ir būtent toks – yra daugybės aplinkybių sukurtas įvykis. Man belieka padėkoti, kad viskas sukrito taip, kad manasis čia ir dabar randasi būtent čia. Ir net būna taip, kad mano protui ir ego tai patinka… Jei ego nebūtų, kiekviena akimirka virstų pačia nuostabiausia, nes tada nuolat suvokčiau, kad visa tai kas vyksta, yra patys geriausi dalykai. Dabar gi, tai suvokti neleidžia išankstiniai nusistatymai, lūkesčiai, pojūčiai, kuriems priskiriu gero ar blogo etiketę. Iš tiesų nėra nei to, nei ano – tiesiog yra. Džiugi žinia ta, kad ramybės būsena savaime yra maloni, tad visus įvykius stebint ramiai, malonumas garantuotas. Pasiekti tai galima nuraminus savo protą. Tada jį galima pasitelkti kaip ištikimą pagalbininką, kuris viską stebės ir ramiai vertins, kai to reikės. Man labai patiko pasakymas, kad protas reikalingas kaip muilas: pasiėmei, pasinaudojai ir padėjai į vietą…
Dar vienas pastebėjimas – medituoti galima ir kasdieninėje veikloje. Važiuojant, stovint, einant, ruošiant maistą ar atliekant kitus buities darbus. Tiesiog nebeliks vietos skirstymui darbų į malonius ir  nemalonius, nes viskas kas yra gyvenime yra viena iš akimirkų, kurias matai… Jų vertės suvokimas padeda geriau suprasti, ką gyvenime verta daryti, kas suteiks malonumą kitiems ir pačiam. Tokių akimirkų virtinė turi išliekamąją vertę…