Stresas, kai nėra nuo ko bėgti

Daug kalbama apie fizinio aktyvumo naudą mūsų kūneliams, tačiau ne visada jie yra pakankamai argumentuojami, tam, kad lengviau būtų suprasti teikiamą naudą ir pasirinkti sau tinkamą variantą. Šie mano pamąstymai vargu ar tiks žmonėms, kurie yra pažengę iki tokio savęs jautimo lygio, kai argumentai jau nebereikalingi ir viską daro tiesiog… Kadangi vis dar yra tokių, kurie vadovaujasi protu arba derina abu variantus, nutariau pasidalinti:-) Esu vienas iš pastarųjų:-)
Mūsų protas dažniausiai nori žinoti, kaip vienas ar kitas mūsų atliktas veiksmas mus įtakoja ir kam jis yra reikalingas. Mankšta naudinga jau vien dėl to, kad suaktyvina mūsų organizmo šalinimosi sistemą. Ypač tai aktualu ryte, po to kai visą naktį mūsų ląstelės tvarkėsi ir ruošėsi kitai dienai. Vadinasi, suaktyvėjus limfos tekėjimui ir kraujotakai, greičiau iš organizmo pasišalins toksinai ir kitos atliekos, kurios neišvengiamai atsiranda funkcionuojant mūsų organizmui.
Tačiau fizinis aktyvumas turi ir daugiau praktinio pritaikymo galimybių. Galime suformuoti ir palaikyti sveiką raumenų sistemą, pagerinti nuotaiką, nes sportuojant hormonų sistema rūpinasi, kad tai patiktų, išskirdama taip vadinamus laimės hormonus:-) Išbandžiau pats – veikia puikiai. Kalbėsim ne apie sportininkus, kurie norėdami parodyti žmogaus organizmo ribas, aukoja savo sveikatą vardan rezultatų.
Yra ir kita tema. Turbūt sutiksite, kad daugiau ar mažiau visi patiriame stresą. Rodos nieko bendro, tačiau streso metu organizmo hormoninė sistema išskiria adrenaliną, kuris yra skirtas ekstremalioms mūsų gyvybei ir sveikatai gręsiančiomis situacijomis spręsti. Norint, kad šis procesas nepadarytų žalos, reikalingas fizinis krūvis, kuris natūraliomis sąlygomis būtų savaime suprantamas, juk tai gyvybės ir sveikatos vertės klausimas. Dabar gi mes jau pripratome reaguoti į daugelį situacijų susijaudinimu, emocijomis, taip suaktyvindami mobilizuojančius procesus, tačiau fizinio krūvio tenka nedaug ir kur visas tas gėrybes padėti, paliekame likimo valiai. Šioje vietoje peršasi išvada: mūsų fizinis aktyvumas turėtų būti proporcingas patiriamam stresui.
Įdomu dar yra ir tai, kad malonumai, tokie kaip filmai,seksas, ekstremalios sporto šakos, ar šiaip varžybų stebėjimas, taip pat sukelia adrenalino išsiskyrimą. Na jei kai kuriuos malonumus lydi fizinis aktyvumas ir dalis neigiamo poveikio yra neutralizuojama, tai sukaustantis ir įtemptas filmas pareikalaus kelių kilometrų maratono…
Esame pripratinti vartoti ir mažai kas kalba ir skatina, kaip gyventi efektyviai išnaudojant savo organizmo ir aplinkos išteklius. Juk būtent šį kūną, šią aplinką, sutiktus žmones mes turime tik vieną kartą, tad kam skubėti palikti savo kūną, per kurį būtent dabar galime visais pojūčiais pažinti pasaulį:-)
Išvada tokia, kad fizinis aktyvumas reikalingas palaikyti tinkamai judėjimo sistemai, palaikyti detoksikacijos procesus ir šalinti streso sukeltas pasekmes ir taip palaikyti gerą nuotaiką. Logiška, jei valgome tinkamą lengvai pasisavinamą maistą, išmokstame pozityviai mastyti, esame ramūs ir sąmoningi, sporto reikšmė gerokai sumažėja. Tad eilinį kartą pasirinkimas mūsų rankose:-)
Gražaus pavasario starto!

Komentarai