Perkainavimas

Manau sutiksite, kad kuo toliau, tuo daugiau pastebime požymių, kad finansinė piramidė byra. Griūva bankai, pinigai nuolatos prarandą vertę. Turintys per daug pinigų, aukso ir kitų vertybių, visais būdais dar bando ją ramstyti, nes be jos turimos vertybės taps tiesiog bevertės. Kaip ir joms sukaupti paaukoti gyvenimai. Mes net sugebame apsidrausti savo išgalvotus ir patikimumą bei vertę prarandančius pinigus, dar labiau išgalvotu draudimu… Kokių būdų apsaugoti iš baimės prarasti savo virtualias vertybes sugalvosime dar..? Tai dar vieno pasaulio, pinigų ir gobšumo pabaiga:-)
Pamąstykim geriau, ko vertas yra auksas, deimantai, brangakmeniai. Jie bus verti tol, kol bus norinčių šias iliuzines vertybes turėti. Pagalvokim, kokią turėtų vertę auksas, jei žmonės nebūtų gobšūs ir neturėtų noro pas save sukaupti ribotų planetos išteklių? Kiek jo turint būtų galima pragyventi, jei vyktų tik sąmoningi daiktų mainai. Turiu galvoje tai, kad praktinio panaudojimo žmogus jam neturi. Juo nei pasišildysi, nei pasimaitinsi, nei pasigydysi, nei apsirengsi… O gramas vertas dvidešimt kilogramų pomidorų. Tik viskas čia truputį yra kitaip, nes vertas ne auksas, o pomidorai! Tai tiesiog iliuzija, visų susitarimas kuo tikėti ir kam suteikti vertę.
Kita pusė, kodėl atsirado pinigai ir kitokie daiktų mainų tarpiniai ekvivalentai yra gobšumas. Jei užauginai derlių kopūstų, saugus jaustis galėsi tik tol, kol juos turėsi… O galiojimo laikas yra ribotas, tad juos iškeitus į pinigus atsiranda iliuzija, kad bus galima juos išmainyti į kitus išgyvenimui būtinus daiktus. Tačiau mąstant ekologiškai, išmetus visus dabartinius prekybinių mainų tarpininkus sutaupytume nei daug nei mažai – apie 80% produkto vertės. Ekonomistų yra paskaičiuota, kad ir čia veikia Pareto dėsnis – 20% sudaro produktų gamybos kaštai, o likę 80% atitenka įvairiausiems tarpininkams. Tad gyvenat ekologinėje bendruomenėje, galima išvengti didžiulių tarpininkavimo išlaidų, o likusį laiką panaudoti sau ir savo artimiems žmonėms. Pinigai yra mainų tarpininkas, o vertingas yra laikas. Mūsų gyvenimo laikas, per kurį mes kuriame vertybes. Dvasines ir materialias…
Turiu sistemą, kaip pamatuoti vertę turimų daiktų ir savo žinių bei įgūdžių. Esmė labai paprasta, reikia tik įsivaizduoti, kokios vertybės išliktų, patekus į negyvenamą salą, kurioje neturėtumėte jokių daiktų. Kas vertinga būtų tada? Po to galima ratą plėsti iki tam tikrų daiktų, kurie mums padėtų išgyventi. Manau, kad pinigai ir brangenybės šiame sąraše atsiras paskiausiai…

Komentarai