Ar nekilo klausimas, kodėl vieni dalykai patinka labiau už kitus? Vieni namai mielesni už kitus, vieni žmonės mylimesni, kelionės įspūdingesnės, pagalvės patogesnės… Atsakymų paprastai kyla taip pat labai daug ir visi atsako į klausimą: todėl kad… Kitaip tariant, tam yra tam tikros sąlygos, kurias mes iškeliame patys. Todėl bendru atsakymu į klausimą man yra lūkestis, tai ko mes iš anksto tikimės. Mums viskas patinka lygiai tiek, kiek atitinka mūsų lūkesčius. Vadinasi visi patikimai ar nepatikimai yra suformuoti mūsų pačių galvose, kitaip tariant, objektyvių priežasčių nebelieka. Štai ir dar vienas puikus mūsų pačių susikurto iliuzinio pasaulio pavyzdys:-) Žinoma, dar galima pridėti, kad lūkesčius formuoja ir mokymo įstaigos, masinės informavimo priemonės, kaimynai, tėvai, draugai… Tačiau pasirinkimas kuo tikėti, o kuo ne – tenka mums patiems.
Kaip mums atrodytų sutiktas žmogus, jei mes neturėtumėme jokių lūkesčių ir nuostatų… Kaip elgiamės pamatę ar patyrę ką nors naujo ir nepažystamo. Dar geriau netikėto, nes protas greitai apipina įvairiomis nuostatomis. Ar daug kas esate šokę parašiutu? Spėju, kog mažoji pusė, tačiau nuomonę apie tai turi visi… Geras, ar ne. Pastebėkite ir pastebėsite, kad toks procesas vyksta nuolatos, tad ar reakcija į įvykius ir reiškinius gali būti adekvati? Manau, kad esant tokiame iliuzijų rūke, reaguojame taip, kaip sugalvojame patys pagal jau turimas nuostatas ir lūkesčius…
Daugiau laiko skirkime savo gyvenimiui, tam kas vyksta pačiuose mumyse. Pastebėkime, apie ką galvojame ir atsakykime į klausimą: kodėl galvojame būtent taip? Tikėtina, kad rūkas jau netrukus prasisklaidys, o po kurio laiko, vis rūką praretindami, net nepastebėsime kaip išaušo sąmoningumo rytas:-)
Puikaus savaitgalio!

Komentarai