Nauja, gera gerų darbų pradžia;-)

Puiku, sveikinu visus sėkmingai pasitikusius Pasaulio pabaigą ir nusprendusius gyventi Naujame Pasaulyje. Ar jis yra pastebimai geresnis – priklauso nuo mūsų kiekvieno:-) Bet kokiu atveju, tai puiki proga viską pradėti nuo balto lapo. Ypač švaraus ir balto požiūrio į save ir supantį pasaulį. Lai tai būna puiki galimybė šventes švęsti kitaip… Bent truputį:-)
Prieš kelis mėnesius susidėliojo mintys apie gerus darbus. Supratau, žiūrėdamas nuo aukšto Talino senamiesčio bokšto. Matyt ne be reikalo jie buvo statomi :-)
Jei darome gerus darbus dėl to, kad viduje yra gera ir tuo gerumu norisi dalintis su kitais, tai – davimas. Jei darome gerus darbus dėl to, kad mums pasidaro geriau – bėgimas nuo savęs. Visa ko pradžia yra mūsų pačių viduje. Tauriausi darbai yra tie, kurie nuveikti iš širdies, o ne dėl širdies…
Ką veiktumėte, jei nieko veikti nereikėtų? Jei staiga visus materialius dalykus jūs turite ir esate tikri, kad visada juos turėsite. Kokia veikla jus džiugintų ir būtų naudinga kitiems? Kas leistų pajausti pasitenkinimą gyvenimu? Tai pirma dalis klausimų, norint sužinoti kas geriausia mums iš išorinių dalykų.
Dabar kitaip: situacija ta pati, išoriniai materialus dalykai tobuli. Ar tikrai iš karto pajustumėte pilnatvę? Ką padarytumet gero šiaip sau? Be jokios priežasties, be jokio papildomo pasitenkinimo. Be pritarimo kokiai nors sistemai. Ir net ne dėl badaujančių vaikų… Tik dėl to, kad visa širdimi jauti, kad tai tikrai pagalba. Ar galime pasijausti taip gerai, kad tiesiog tuo gerumu norėtusi tik pasidalinti? Be jokio atlygio! Atvirai ir iš širdies…
Iš tiesų, atsakyti į visus šiuos klausimus turėtų būti paprasta, tačiau per savo gyvenimėlį taip save apsilipdom, kad suprasti kur prasideda tas tikrumas, yra šiokia tokia užduotis. Mane labai žavi jaunimas, jie labai greitai pagauna minčių esmę, prie kurių man teko kapstytis metus. Tačiau geriausia žinia yra ta, kad savęs pažinimas yra pasiekiamas:-)
Žinoma, noriu pasakyti, kad visi geri darbai ir yra geri. Skirtumas, kokią energetinę vertę jie turi tau ir kitiems. Ir nereikia nustoti jų daryti staiga. Tačiau nebūtina pulti visiems padėti, gal žmogus tiesiog turi gavęs užduotis iš gyvenimo ir turi jas išsispręsti pats, kad tobulėtų. Jei tokioje situacijoje padėsime, paliksime žmogutį tame pačiame taške, o gal ir savąsias užduotis apleisime. Juk darbe nepuolame daryti vieni kitų darbų. Kas kita, kai padedame. Kai tikrai jaučiame, kad to reikia kitam, o ne sau pliusiuką pasidėti…
Labai daug dalykų darome vien dėl to, kad kuo mažiau būti su savimi, bėgdami nuo savęs. Kai kuriais atvejais, žmonės taip užsipildo savo pačių vidines spragas. Vienatvė, kaltės jausmas, baimės… Būtent vienišas, o ne vienas. Vienas pats žmogus gali būti laimingas, jei sutaria pats su savimi. Kai esi vienišas, atsiranda bendravimo poreikis su aplinka. Nes pats su savimi nerandi sutarimo, vadinasi tokie geri darbai daromi siekiant patenkinti save. Teigiamas poveikis kitiems – geras šalutinis poveikis:-)
Labai panaši situacija, kai darbai daromi kokiai nors kaltei išpirkti. Reikia tik įsivaizduoti, kokių nesamonių galima pridaryti tokioje būsenoje. Čia jau vargu ar pagalvosi, geras tas darbas ar nelabai, nes pagrindinis tikslas – padėti sau išpirkti kaltę… Labai panašu su baime ir kitomis savęs motyvavimo priemonėmis.
Darykime gerus darbus, taip kaip suprantame dabar. Tačiau lai būna siekiamybė, kad jie būtų iš širdies:-)

Komentarai