Po praėjusio straipsniuko kilo diskusija, kuri paskatino į įvairius išminties mokymus pažiūrėti dar kitu kampu.
Visa surašyta, susisteminta ir iki mūsų laikų atėjusi išmintis yra labai vertinga. Jau minėjau, kad tai yra lyg pamatas, ant kurio galime statyti savo gyvenimą. Lenkiu galvą prieš tuos šviesius žmones, kurie sugebėjo tai pajausti ir perteikti ateities kartoms.
Tačiau yra vienas bet. Kai tik žmogus leidžia sau įsijausti, kad tiesa yra viena, jis save apriboja ir tampa nebelaisvas… Puikiai žinome, kad viskas yra įmanoma, jei patys leidžiame tam būti. Todėl ir noriu atkreipti dėmesį į tai, kad užrašytą išmintį dažnai kiekvienas interpretuojame savaip ir tai akimirkai ją suprantame taip, kaip leidžia suprasti mumyse esantys filtrai. Kitą vertus, kai kuri išmintis yra užrašyta šifruotai, kad galėtų įveikti laikmečių tikėjimų barjerus ir pasiekti mūsų laikus. Tad nagrinėjant tokią išmintį laisvė fantazijai yra visiškai atvira ir kiekvienas ją analizuodamas adaptuoja savo supratimui… Tai puikiai paaiškina, kodėl yra taip daug skirtingų vieno ar kito konkretaus mokymo skleidėjų, tačiau vieni pasekėjų turi labai daug, o kiti ne. O atsitinka taip todėl, kad sėkmė priklauso nuo to, kaip yra pateikiama išmintis, atsižvelgiant į konkretaus laikotarpio aktualijas, žmonių įpročius ir daugybe kitų veiksnių, kurie įtakoja daugumos iš mūsų gyvenimus… Sėkmingam informacijos perdavimui taip pat yra naudojamos psichologijos technikos ir marketingo triukai. Norim mes to ar ne, bet jau pripratome būti kažkieno valdomi. Tai liečia visas gyvenimo sritis. Nedaug yra žmonių, kurie daro tai ką jaučia, kad jiems reikia daryti. Na gal kas kokiame giliame kaime be žiniasklaidos įtakos:-) Arba tas, kuris perkando, kad viskas kas sakoma jei ir yra tiesa, tai tik sąlyginė. Norint sužinoti tiksliau, reikia patikrinti pačiam.
Taigi, peršasi išvada, kad visą informaciją reikia priimti iš stebėtojo pozicijos, jos iš karto nei priimant, nei atmetant. Ne kartą pačiam yra nutikę taip, kad staiga atsiradusi tiesa nepasitvirtino, o tai kas atrodė nepriimtina, tapo tiesa…
Manau, kad yra labai daug šviesių žmonių ir mūsų Lietuvėlėje ir bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Nušvitusių taip pat gali būti žymiai daugiau, nei mes manome ir jie yra visai šalia. Mes tik jų nepastebime, nes nušvitęs žmogus gali išsiskirti tik visiškai adekvačiu realybės priėmimu, gerumu, supratimu, taika… Kadangi jo EGO jau nebėra aktyvus, jis nesupras pats, kad yra nušvitęs ir negalės to papasakoti kitiems… Nes jis tiesiog Šviesus.
Visi dalyvaujame gyvenimo spektaklyje, kuris vadinasi tobulėjimu. Ir visiškai nesvarbu, ar esame mokinio ar mokytojo vaidmenyje – vieni ir kiti mokomės. Tik kiekvienas tam laikotarpiui užsiimame sau patogią poziciją, kas klausytojo, kas kalbėtojo:-)
Ar aš esu teisus? Ir taip ir nelabai. Lygiai tiek pat, kiek esame teisūs kiekvienas iš mūsų. Dalintis patirtimi ir įžvalgomis yra labai geras užsiėmimas visiems, nes tai padeda pačiam plėstis ir padėti tai daryti panašiai mąstantiems… Daugiau reikia gyvo bendravimo, susiėjimų, diskusijų, geranoriškumo renginių. Kada gi daugiau bepasidalinsime savo dvasiniais pasiekimais? Kai nušvisime, tai taps nebesvarbu:-)

Komentarai