Dar įdomiau yra tai, kad vaidmenis renkamės patys. Jei žmogus dažnai supyksta, ar galima teigti, kad jis piktas? Ar visada jis buvo toks? Nuo gimimo? Jokių šansų, kad pasikeis? Vargu ar taip manyti būtų teisinga, nes tai tik vaidmuo, sąlygotas tam tikrų aplinkybių. Žmonės labai keičiasi: iš visavalgių tampa žaliavalgiais, iš apkūnių lieknais, iš vargšų turtingais… Ir atvirkščiai. Galima privardinti galybę pokyčių. Bet kada žmogus turi pasirinkimą, jei sąmoningai tai supranta. Žinoma, pasitaiko, kad vaidmenyje yra užsibūnama… Bet tai pačio žmogaus pasirinkimas, dažniausiai nesąmoningas.
Taigi, ar esame tuo kuo norime būti? Ar tai ką susikūrėme savyje ir aplink save, padarėme sąmoningai? Jau vien atsakius į šiuos klausmus prašviesėja akyse. Pasirodo, jog patys esame vaidmenų ir situacijų šeiminkai, nes patys jas susikuriame. Negi sakysite, kad kažkas jus privertė daryti taip, ar kitaip:-) Manau, kad niekas negali priversti- sprendimus darome patys. Žinoma, mus supanti aplinka mus įtakoja, tačiau galutinis žodis priklauso tik mums.
Maža to, pagal tai kuo mes renkamės būti, klostosi ir gyvenimo scenarijus. Jei nusprendėte tapti sveikesniu, būtinai atsiras daugiau progų šį tikslą pasiekti. Liks pasirinkti tik kelią. Tas pats galioja ir kitiems siekiams. Jei pasirinksite būti linksmu, neabejoju, kad progų pasireikšti bus daugiau. Belieka tik jas pastebėti ir pasinaudoti.
Linkiu visiems susikurti pačius nuostabiausius fimukus, kuriuose pagrindinis vaidmuo bus Jūsų. Va taip va!

Komentarai