Taip kaip ir maistui, kuo daugiau darbo ir išmonės įdedame , tuo skanesnis gaunasi… Š ir bevertis. Padėtį šiek tiek pataisyti gali tik su didele meile gaminantis žmogus… Bet gal laiką ir energiją skirti kūrybai, o ne pataisymams:-) Tad, kad ir koks pyragėlis geras bebūtų, nuo jo vis tiek tunkama. Žmogaus išmonės sužalotam maistui nepadeda net Indijoje ir kitose šalyse naudojami maisto šventinimo papročiai – žmonės vis tiek nėra sveiki… Bet šį kartą apie maistą nesiplėsiu, todėl kad gyvenimo įvykiai pasufleravo įdomią sąsają.
Taigi, pasirodo tas pats principas galioja su savo tiesomis, kuo labiau jas brukame, tuo kvailesni rezultatai gaunasi. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad šalys, kuriose religijos yra stiprios, labiau linkusios į smurtą ir neapykantą, karus. Logiška, nes jei nebūtų išdidumo laikantis savo įsitikinimų ir religijų, godumo, saugant turtus ir teritorijas, noro įgyti tai, kas nepriklauso, nebūtų ir nesantaikos. Jei turint penkis obuolius, kai suvalgyti gali tris, du laisva ranka atiduotum jų neturinčiam, nesvarbu kokių jis pažiūrų, visiems visko pakaktų.
Jei ir norime kam nors padėti suprasti mūsų išpažįstamą religiją, dvasines ir materialias tiesas, tai galime padaryti tik savo geru pavyzdžiu. Vienas ištrauksime vieną šventraštį, kitas kitą, trečiam bus kokia šventoji dvasia paporinusi ir sutarimo rasti nebepavyksta. O iš tiesų nėra negerų raštų, viską lemia mūsų pačių supratimas. Viskas ką mes sužinojome, skaitėme ir girdėjome, nesvarbu kokio šventumo buvo mokytojas ar knyga, tai yra tik kažkieno pateikta gyvenimo supratimo interpretacija, kurią mes patys interpretuojame dar savaip… Tad apie kokias tikrąsias tiesas galime kalbėti, jei atsiranda grupelė ar didelė grupė žmonių, kurie remdamiesi vienokiomis ar kitokiomis tiesomis uždaro duris kitai tiesai, jie tiesiog apriboja savo galimybę tobulėti ir keistis. Tai ką būnant tokioje pozicijoje galima duoti kitam? Fanatizmas, kad ir kokiomis gražiomis spalvomis būtų nuspalvintas, savaime suprantama, jokiu pozityvumu net nekvepia.
Jei ir yra tiesa, tai ji išsireiškia pagarba kitam žmogui, o ypač kitaip mąstančiam. Pagarba mus supančiam gyvam ir negyvam pasauliui, ieškojimui taikos ir harmonijos kiekviename savo gyvenimo žingsnyje. Jei mums atrodo, kad kas nors klysta, pažvelkim į savo praeitį – rasime tas pačias klaidas, jei nerandame, vadinasi mūsų kelias dar pro šią girią dar nepraėjo…

Komentarai