Likimas, gyvenimas, ar kaip jau pavadinsim, visada pateikia mums variantus, iš kurių renkamės patys. O renkamės taip, kaip suprantame, pagal tuo metu turimas žinias, įgūdžius, emocinę būseną ir kitas gyvenimo patirtis. Todėl kaltinti dėl pasirinkimų apskritai nėra ko, nes tuo metu mes visada pasielgiame gerai. Jei po kurio laiko pasirodė, kad sprendimas neatnešė laukiamo rezultato, reikia peržiūrėti ir patobulinti savo turimas savybes, kurios neleido pasielgti kitaip. Paprastas pavyzdys. Jei mokėmės vairuoti ir neišlaikėme egzamino, negalime kaltinti savęs ar likimo už tai, kad nusprendėme turėti vairuotojo pažymėjimą. Tiesiog turime surasti savo silpnąsias vietas ir jas patobulinti.
Atsitinka ir kitaip, kartais pasielgiame taip, kad vėliau patys negalime patikėti, kaip šauniai padarėme:) Būna tokios prašviesėjimo akimirkos, kada pasielgiame lyg aukščiau dabartinių savo galimybių, vedami nuojautos ir Aukštesnių jėgų. Kartais, iš pirmo žvilgsnio, sunku net patikėti, kad tai bus geras sprendimas, tačiau viduje – ramu. Manau, kad taip atsitinka tada, kai protas susitaria su širdimi:)
Praėjusių ir dar ateinančių švenčių proga noriu palinkėti proto ir širdies darnos, šviesių minčių, gilių gražių jausmų ir įkvepiančio tobulėjimo!

Komentarai