Ne nuo pirmadienio, o nuo ateinančio penktadienio – galime pakeisti savo gyvenimą!

Iki birželio 14 -16 dienomis vyksiančios Pozityvios mitybos stovyklos lieka paskutinės dienos, laukiam paskutinių dalyvių, dėlioju paskutinius štrichus. Bendraujant kyla klausimai, atsakymais į juos pasidalinu su visais:

Ar stovykla skirta tik žaliavalgiams?
Daug naudingų dalykų ras visi, kurie domisi ką deda į save ir nori pagerinti savo dabartinės mitybos modelį. Galima pasijausti žymiai geriau ir po ne itin didelių mitybos korekcijų. Žalias ir tinkamai suderintas maistas, turėtų būti siekiamybė norintiems iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Apie tai ir kalbėsime, nes nežinant tam tikrų niuansų, net žalias maistas gali nesuteikti laikiamo rezultato.

Ar nakvosime palapinėse?
Visas veiksmas vyks viloje, tikrąja to žodžio prasme, ilsėsimės kambariuose su patogumais ir balkonais:) Kiemas 2ha., ežeras, tvenkinys, pavėsinės, pirtis, tad vietos pakaks:) Daugiau informacijos www.vila-ra.lt

Ar maistas tik žaliavalgiškas?
Mano supratimu – taip. Manau, kad bus į sveikatą keletą dienų išbandyti kitokį mitybos modelį. Pageidaujant -salotas gardinsime:) Tačiau jei kas jaučiate, kad tris dienas be kokio nors sau įprasto produkto neišgyvensite – pasiimkite, tačiau po to ką sužinosite, gali ir nebereikėti:)

Ar tema vien mityba?
Kaip pažiūrėsime. Mano supratimu mes maitinamės ne tik įprastu maistu, tačiau ir mintimis, emocijomis ir panašiai. Ne veltui gi yra posakis duokit peno sielai:) Maitiname gi ne vien savo fizinį kūną, tad labai svarbu, kad viskas, kas mus pasiekia būtų pozityvu. Kalbėsime apie visas mitybos rūšis. Vistik, daugiau dėmesio ruošiuosi skirti fizinio kūno mitybai.

Ar daug sportuosime?
Nemanau, nebent visi to pageidautų:) Norintys rytais pasimankštinsime, nes tai padeda geriau pasiruošti dienos veiksmui. Kas turi didesnius fizinio aktyvumo ritualus – mielai prašom.

Ar bus laisvo laiko?
Bendrą programą esu aprašęs. Daug ką galėsime pakoreguoti pagal susirinkusių pageidavimus. Man svarbiausia, kad per turimą laiką jums atsakyčiau į kuo daugiau klausimų. Laisvas laikas reikalingas tam, kad pasiilsėję geriau priimtume informaciją. Norintiems, šį laiką skirsiu individualiems klausimams spręsti. Žodžiu, aš visas jūsų, o kaip geriau mane išnaudoti, susitarsime susitikus:)

Ką pasiimti?
Besiregistruojantiems atsiunčiame laišką:)

Iki kada vyksta registracija?
Kol yra vietų, arba iki kol prasidės užsiėmimai. Bet kokiu atveju – pasiteiraukit.

Jei kyla bet kokių klausimų, tame tarpe ir dėl pinigėlių – skambinkite man +37068535789 arba rašykite viktoras@vataipva.lt

Puikaus savaitgalio!

Pozityviais keliais

Dažnai susiduriame su reiškiniu, kai norime ką nors pakeisti savo gyvenime – atsiranda pasipriešinimas tam pokyčiui. Įdomu tai, kad jis būna tiek mūsų viduje, tiek ir iš išorės, artimųjų, pažįstamų… Taip atsitinka tada, kai mūsų pokytis yra labiau nutolęs nuo mūsų pačių ir aplinkinių įsitikinimų, kitaip tariant, mes pasikėsiname į dabartinės realybės tvarumą. Kaip žinia, daugelis vertina stabilumą ir pastovumą ir tik nedaugelis mėgsta daryti pokyčius. Tiesiog:) Reikia pastebėti, kad tokie žmonės pasiekia kur kas daugiau, neturėdami jokių kitų išskirtinių protinių ir fizinių sugebėjimų. Ir tai yra natūralu, kai aplink daugybė stabilių žmonių, kurie vienaip ar kitaip reaguoja į kitaip mąstančius… Kokia reakcija, nėra jokio skirtumo, esmė, kad ji yra.
Taigi, grįžtam prie savų pokyčių. Jei kalbėsime apie mitybos pokyčius, tai yra gausybė stereotipų, kuriuos suformavo įvairios dietos ir desperatiškos žmonių pastangos būti lieknais. Tokiais būdais nieko gero ir ilgalaikio pasiekti nepavyksta, o tokios nesėkmės pakursto abejones apie visus kitus pokyčius. Klaidų yra daug ir tai natūralu, nes dažnai vienas ar kitas būdas būna išimtas iš kokios nors sistemos konteksto. O kaip žinia, viskas bet kurioje sistemoje yra glaudžiai tarpusavyje surišta. Todėl yra daug pavyzdžių, kai suvokę tam tikrą filosofiją ir teisingai susiformulavę savo tikslus, šiuo atveju ne lieknėti, bet būti sveiku, pasiekia stulbinančių rezultatų. Taip sukeldami baltą ar kokių kitų spalvų pavydą, kuris taip pat yra pasipriešinimas:)
Iš viso to matome, kad pasipriešinimą tiek viduje, tiek ir išorėje, sukelia bet koks pokytis, nes tai reiškia, kad stabilumui galas. Bus geriau arba ne. Pirmu atveju pavydės, antru sakys – taip ir galvojau. Dar vienas labai svarbus dėsningumas, kad apie neigiamus pokyčių rezultatus dažniausiai kalba tie, kurie jų nedarė:)
Tačiau visada atsiranda žmonių, kurie surizikuoja, pasiekia puikių rezultatų ir tuo gali pasidalinti su kitais. Tiesiog savo pavyzdžiu. Logiška sekti sėkmingais pavyzdžiais, užuot nagrinėjus kažkieno nesėkmes, nes pozityvo pasisemsime tik pirmuoju atveju. Šiuo atveju rizika tik viena – naudojant jau pramintą kelią, susikurti sau adaptuotą sėkmingą sistemą:)

Minčių galia

Matyt visiems gerai žinoma, jog labai svarbu geros mintys. Žmogus sutvertas ne tik mylėti, bet ir džiaugtis. Galima sumodeliuoti tokį ratą: mintis-emocija-kūnas-emocija-mintis. Pagal poveikio stiprumą: mintis, žodžiai, darbai. Čia reikėtų patikslinti, kad minties poveikis priklauso nuo išjausto jausmo. Be jokios emocijos ir niekaip neužkabinusi mintis nėra tavo, vadinasi ir poveikio nėra. Labiausiai veikia kai pagalvoji ir tai persmelkia visą esybę… Manau, kad taip veikia tiek geros, tiek negeros mintys. Tad su galvojimu reikia atsargiai, o dar atsargiau su vertinimu ir teisimu. Dabar puikiai suprantu, kodėl patariama nevertinti, tik stebėti…
Labai svarbu yra tai, kad mintis pirmiausia paveikia patį: jei pykstame, tai pykčio dozę pirmiausia gauname patys. Ar gaus adresatas, dar klausimas… Tai patvirtina ir gerų minčių gydančią galią, nes teigiamomis mintimis mes organizme suaktyviname procesus, kurie ilgam padeda išlikti jaunais ir sveikais. Tad svarbiausia nuo ko pradėti tobulėti yra aišku – pozityvaus mastymo. Žiūrint plačiau, nuo pozityvios mitybos: maistu, emocijomis, mintimis ir kitomis energijos rūšimis:) Ko reikės po to-pamatysim. Svarbiausia žinoti tai, ko reikia išmokti dabar…

Laisvė suteikia laisvę

Kai kažko tikimės ir planuojame, sukuriame iliuziją. Nes dar niekas neįvyko ir nėra jokios garantijos, kad įvyks būtent taip, kaip sugalvojome. Išankstinis nusistatymas yra lygiai toks pat reiškinys… Planuoti ir tikėtis nėra negeras įprotis. Mes taip sugebame sau susikurti tam tikras ribas ir veiksmų seką, pagal kurią žinome, kuria kryptimi reikia eiti ir jei prie to neprisirišame, ir elgiamės pagal esamas aplinkybes – puiku. Problemėlė dažniausiai būna tada, kai per daug prisirišame prie savo išankstinių planų ir nuostatų, nes taip apribojame savo laisvę pasielgti geriau, nei buvome suplanavę.
Lengviausia yra gyventi žmogui, kuris šventai tiki savo vaidmeniu ir įsitikinimais. Tai suteikia saugumo, tačiau tuo pačiu apriboja galimybes. Dažniausiai mums net sunku suvokti, kiek daug gerų galimybių mus supa, tačiau jos visu grožiu atsiveria tada, kai nieko nelaukiame ir nesitikime:-)

Pozityvi mityba. Praktiškai

Praėjusį kartą kalbėjom apie pozityvios mitybos filosofiją, kuri suteikia ramybę sielai, kai viskas dera su vertybėmis.  Šį kartą aptarsime praktinę pusę, kuri labai aktuali mūsų protams.
Dabartinės mitybos įpročiai formavosi tūkstančius metų ir kaip matome dabar, atėjome kažkur ne ten:-) Ypač tai pasimatė pastaraisiais dešimtmečiais, kai žmonija spręsdama sotumo problemas, sugalvojo, kad maistą galima vienaip ar kitaip sintetinti ir perdirbti, skaninti visokias atliekas, kad pigiai išmaitinti vis didėjančią populiaciją. Bet nesigavo taip pigiai, kaip tikėtasi, o tokio maisto pašalinis poveikis jaučiamas, matomas ir aprašomas ligonių istorijose. Nuo pirmapradžio modelio, kai žmogus maitinosi niekaip neapdorotais vaisiais, daržovėmis, uogomis, riešutais ir vaisiais, nutolome labai stipriai, o dabar tokia mityba yra gydymosi būdas nuo visų ligų. Ir tai visiškai natūralu, nes leidžiame organizmui veikti taip, kaip jis moka geriausiai. Mūsų viduje yra visi resursai būti sveikiems, o susirgus pasveikti:-)
Manau logiška rūpintis savo organizmo gerove, suteikiant jam kuo palankesnes sąlygas. Vadinasi maistą verta rinktis tokį, kuris bus lengvai įsisavinamas, tuo pačiu suteikiantis visas mums būtinas medžiagas.
Yra ir dar viena gera natūralios mitybos pusė – gerokai mažiau laiko sugaištama maisto ruošai, taupome elektros energiją, o ir įrankiais galima išsiversti pačiais paprasčiausiais. Vienu žodžiu, nauda sveikatai, gamtai ir piniginei:-)
Apie visa tai ir dar daugiau, birželio 14-16 dienomis sodyboje Vila-Ra. www.vila-ra.lt

Pozityvi mityba

Gal kažkiek skamba keistai, tačiau man ši sąvoka turi esminę reikšmę. Čia puikiai tiktų patarlė: ir avys sveikos, ir vilkas sotus:-) Pagalvokim, kaip galima maitintis ir gauti reikiamų medžiagų iš pozityviai pagaminto maisto. Prieš valgant prisiminkit visą maisto gamybos procesą ir suprasit, kad valgot ne kažkokį produktą, nes maistas turi savo istoriją, kuri suvalgius taps ir jūsų dalimi.
Panagrinėsiu vieną mėgstamiausių savo patiekalų – daržovių salotas. Žmogutis paruošė žemę, pasėjo, stebėjo, ravėjo, sulauktą derlių nuėmė, pardavė ir gavo reikalingus pinigėlius savo šeimos ir ūkio išlaikymui. Jei daržoves pirkau tiesiai iš ūkininko, tikėtina, kad jos gavo daugiau dėmesio ir meilės, nes turi didesnę vertę pačiam auginančiam. Dabar man beliko jas nusiplauti, susipjaustyti, pagardinti prieskoninėmis daržovėmis, šlakeliu aliejaus, padėkoti žemei, saulei ir juos užauginusiems žmonės ir skanaus. Šis procesas puikiai atitinka mano vertybes. O kaip jums jūsų valgomas maistas?
Taigi, valgykime sąmoningai suprasdami ką valgome ir nesislėpkime už galutinio produkto pavadinimo. Kepsnys – skamba visai gerai, tačiau prisiminus visą jo gamybos istoriją, vargu ar atrodys taip pat:-) Yra gi sakoma, jog esame tai ką valgome. Vadinasi kuo puikiausiai pozityvumo dienos normą galime gauti ir iš maisto:-)

Stebuklas, tai kas už mūsų suvokimo ribos

Kol žmogus nežinojo, kas yra saulė ir kol protingi mokslo dėdės nesurado jai apibrėžimo ir vietos, kiekvienas jos patekėjimas, o dar labiau – užtemimas, buvo stebuklai. Kiekvieną jos patekėjimą priimdavo su padėka, lyg Dievo dovaną, be kurios išgyventi nebūtų galima. Dabar gi čia nieko naujo ir įdomaus – ji savaime viską daro ir rūpintis nėra čia ko:-) Na nebent koks padidėjęs saulės aktyvumas. Bet ir tai jau smulkmena. Nors nežiūrint į tai, vis dar sakome, kad saulė pateka, nors iš tiesų tai po mūsų kojomis esanti žemė apie saulę sukasi. Nurašykim tai įpročiui:-) Kad ir ką begalvotume, diena visada ateina.
Kita situacija. Kai išgydomas žmogus, nesuprantant gydymo mechanizmo – taip pat stebuklas. Vos tik paaiškėja, iš karto viskas tampa savaime suprantama. Bet ir tada ir dabar rezultatas yra tas pats – ligonis sveikas. Skirtumas tik tame, kad niekam už tai nebedėkojame… O juk padėka yra labai svarbus dalykas, net nesvarbu ar dėkojame žmogui, reiškiniui, Dievui, Visatai… Už gavimą, turime kažką atiduoti: padėką, energiją ar tiesiog pinigėlius:-)

Tikras gyvenimas

Susideda iš daugelio dalykų: meilės, gerumo, laisvės, pomėgių, fizinio aktyvumo, maisto, veiklos užtikrinančios finansinį stabilumą, sugebėjimų realizacijos, sveikatos, ekologiško mąstymo, gyvenimo būdo…
Svarbus kriterijus vertinant tikro gyvenimo sudedamąsias dalis yra ekologiškas mąstymas: ar nepakenksiu sau, kitiems ir aplinkai? Ar tai ką darau, bus naudinga ateities kartoms? Ką nuolat nuveikiu, kad pats ir pasaulis taptų gražesnis ir laimingesnis? Ar tai harmoninga? Vadovaujantis šiomis nuostatomis lengviau atsirinkti kas tinka, o kas ne, gyvenant kasdieninį gyvenimą. Pradėti bent po truputį savęs paklausti šių klausimų. Tada visi elgsimės tobulai, pagal tai kiek žinome. Žinojimo ratą plėsti verta visuomet, nes tai praplečia matomą pasaulio dalį. Kitaip tariant, kuo daugiau žinome, tuo daugiau pastebime mus supančioje aplinkoje. Taip pat sužinome, kiek dar daug yra nepastebėtų, neatrastų dalykų. Gyvenimas yra nuostabus tiek, kiek mes apie jo nuostabumą žinome. Ir lygiai tiek pat geras. Tad tampa aišku, kad žinios reikalingos pozityvios, švarios ir natūralios. Kaip ir maistas. Iš oro, vandens ir maisto gauname mums būtiną gyvybinę energiją, o panaudojame ją pagal tai, kokią mes esame gavę informaciją ir kokius nusipiešėme žemėlapius. Informacija- tai lyg maistas, kokią gavai, taip ir jautiesi. Atrodo žinome daug, pagal tai elgiamės. Tačiau atsiradus naujoms žinioms, kurios pritapo mūsų žemėlapyje, atitiko esamas vertybes, keičiasi ir mūsų elgesys. Kitaip tariant – tobulėjam.
Norint gyventi harmoningai, laimingai ir visaip kitaip gerai, panašiai vienodai tobulėti geriau visose srityse, nes taip bus išlaikomas balansas ir požiūris į gyvenimą taps platesnis… Žinoma, norint ką nors įsisavinti sparčiau, trumpuose perioduose tenka pasinerti į vieną sritį, kas sąlygoja greitesnius ir stipresnius pokyčius. Jei tam pasiruošę – mielai prašom:-)

Perkainavimas

Manau sutiksite, kad kuo toliau, tuo daugiau pastebime požymių, kad finansinė piramidė byra. Griūva bankai, pinigai nuolatos prarandą vertę. Turintys per daug pinigų, aukso ir kitų vertybių, visais būdais dar bando ją ramstyti, nes be jos turimos vertybės taps tiesiog bevertės. Kaip ir joms sukaupti paaukoti gyvenimai. Mes net sugebame apsidrausti savo išgalvotus ir patikimumą bei vertę prarandančius pinigus, dar labiau išgalvotu draudimu… Kokių būdų apsaugoti iš baimės prarasti savo virtualias vertybes sugalvosime dar..? Tai dar vieno pasaulio, pinigų ir gobšumo pabaiga:-)
Pamąstykim geriau, ko vertas yra auksas, deimantai, brangakmeniai. Jie bus verti tol, kol bus norinčių šias iliuzines vertybes turėti. Pagalvokim, kokią turėtų vertę auksas, jei žmonės nebūtų gobšūs ir neturėtų noro pas save sukaupti ribotų planetos išteklių? Kiek jo turint būtų galima pragyventi, jei vyktų tik sąmoningi daiktų mainai. Turiu galvoje tai, kad praktinio panaudojimo žmogus jam neturi. Juo nei pasišildysi, nei pasimaitinsi, nei pasigydysi, nei apsirengsi… O gramas vertas dvidešimt kilogramų pomidorų. Tik viskas čia truputį yra kitaip, nes vertas ne auksas, o pomidorai! Tai tiesiog iliuzija, visų susitarimas kuo tikėti ir kam suteikti vertę.
Kita pusė, kodėl atsirado pinigai ir kitokie daiktų mainų tarpiniai ekvivalentai yra gobšumas. Jei užauginai derlių kopūstų, saugus jaustis galėsi tik tol, kol juos turėsi… O galiojimo laikas yra ribotas, tad juos iškeitus į pinigus atsiranda iliuzija, kad bus galima juos išmainyti į kitus išgyvenimui būtinus daiktus. Tačiau mąstant ekologiškai, išmetus visus dabartinius prekybinių mainų tarpininkus sutaupytume nei daug nei mažai – apie 80% produkto vertės. Ekonomistų yra paskaičiuota, kad ir čia veikia Pareto dėsnis – 20% sudaro produktų gamybos kaštai, o likę 80% atitenka įvairiausiems tarpininkams. Tad gyvenat ekologinėje bendruomenėje, galima išvengti didžiulių tarpininkavimo išlaidų, o likusį laiką panaudoti sau ir savo artimiems žmonėms. Pinigai yra mainų tarpininkas, o vertingas yra laikas. Mūsų gyvenimo laikas, per kurį mes kuriame vertybes. Dvasines ir materialias…
Turiu sistemą, kaip pamatuoti vertę turimų daiktų ir savo žinių bei įgūdžių. Esmė labai paprasta, reikia tik įsivaizduoti, kokios vertybės išliktų, patekus į negyvenamą salą, kurioje neturėtumėte jokių daiktų. Kas vertinga būtų tada? Po to galima ratą plėsti iki tam tikrų daiktų, kurie mums padėtų išgyventi. Manau, kad pinigai ir brangenybės šiame sąraše atsiras paskiausiai…

Iš pirmos eilės

Žiūrime į ką nors ir užsimerkiame… Vaizdas dar kurį laiką lieka mūsų akyse. Girdime garsus ir jiems nutilus, dar kurį laiką garsas yra lyg ir girdimas. Jaučiame kažką malonaus… Ir kuriam laikui šis jausmas išlieka net nesant jo sukėlėjui. Tai lyg tam tikra vieta, kur itin ryškiai jaučiame labai artimą dabartinei akimirkai praeitį. Manau, kad daugeliui tai puikiai pažįstamos situacijos. Tačiau daug kas susiduriame ir su kitokiomis situacijomis… Jau matome tai, ką netrukus pamatysime, girdime, ką netrukus išgirsime, jaučiame tai, kas netrukus nutiks… Pastarajį modelį įvardijame intuicija. Tai yra akimirkos, kurios yra arčiausiai akimirkos čia ir dabar. Jos yra pačios artimiausios šiam momentui, tai vadinasi, kad jei nepavyksta būti čia ir dabar, reikia tiesiog būti kiek galime arčiau:-) Čia kaip koncerte: artimiausios vietos – geriausios! Pati geriausia vieta yra atlikėjo, žinoma, jei jis tai daro iš širdies, savo ir kitų malonumui:-)
Kai matome krentantį daiktą, nespėjame jį pagauti, kyla klausimas: tai dėl prastos reakcijos, ar tiesiog dėl prastos intuicijos… Nes nejaučiame to, ką jausti mums yra duota:-)
Jau esu minėjęs, kad kalba ir raštas sumažino mūsų intuicijos supratimą ir labai mažai vietos liko telepatiniam bendravimui. Matyt ne visda mūsų suprantami civilizacijos pasiekimai yra vienapusiškai teigiami. Žinoma, geriausia, kad būtų ir viena, ir kita:-)
Linkiu gerų minčių ir puikios nuojautos, juk viskas kas yra aplink čia ir dabar – yra taip čia pat…