Susidaro toks įspūdis, kad emocijos slepiasi kažkur viduje, o labiausiai išsireiškia tos, kurios yra jautriausios pastaruoju metu. Tarkime, jei viduje vyrauja pyktis, tad bet kokia mažiau atitinkanti lūkesčius situacija jį išprvokuos. Tuo tarpu, ta pati situacija, kai esame ramūs, sukels ramią reakciją. Kai esame nusiteikę draugiškai, daug kur būtent draugiškumą ir pastebėsime… Jei viduje jaučiame meilę, aplinkoje jos apraiškų bus apstu, atvirkščiai – taip pat. Atrodo, kad aplinka visada sutinka su tuo, kaip jaučiamės ir tą būseną padeda stiprinti. Taip juk ir sakoma – „aplinka mūsų veidrodis“.
Gera naujiena ta, kad mūsų valioje yra keisti savo vidines būsenas:) Nekalbu apie kritines situacijas, pradžioje užtenka pastebėti paprasčiausius dienos įvykius ir savo reakcijas į juos. Manau sutiksite, jog ne visada į tuos pačius įvykius reaguojame vienodai:-)

Komentarai