Mokytojai ir mokiniai

Manau, ne vienam yra kilęs noras padėti žmonėms gyventi sveikiau, pamokyti kaip ir su kuo bendrauti, kaip ir ką daryti. Arba tiesiog taip, kaip mums atrodo geriau. Dažnai tai nutinka tada, kai patys išmokstame ką nors naujo ir sau naudingo. Ir ypač norisi padėti artimiems žmonėms, tačiau neretai susiduriame su pasipriešinimu… Tada kyla klausimas, ar mes nemokame tinkamai pasakyti, ar mūsų mokinys yra beviltiškas :-) Gali būti ir taip ir kitaip, tačiau dažnai atsitinka taip, kad tos pagalbos nelabai ir reikia. Nebūtina stengtis žmonių padaryti „laimingais“ prieš jų valią. Tai didžiulis stresas, kuris turi nekokias pasekmės, ir tai galioja abiems pusėms. Kas tai bebūtų: žalingų įpročių atsisakymas, mitybos ar kitokie gyvenimo būdo pokyčiai, jie turi gimti kūno savininko galvoje. Mintis, žodis, veiksmas… panašu į tai, kad šios sekos laikytis reikia atliekant bet kokius pokyčius :-)
Jei norime pokyčių aplinkoje, tiesiog būkime to pokyčio pavyzdžiu. Pirmiausia turime būti sąžiningi patys sau, tada ateis pasitikėjimas. Padėti ar patarti, žinoma, galima, tačiau tik tada, kai tos pagalbos esame prašomi…