Kas vaikšto tyliai

Manau sutiksite, jog informacijos srautas yra beribis, tad atsirinkti ją ne visada būna lengva. Ir čia įsisuko vartojimo karuselė: kuo daugiau sužinoti, kuo žinomesnio guru paklausyti:-)
Kartais pati geriausia knyga, puikiausias guru, įkvepiantis seminaras, pati geriausia idėja, gali būti beverčiai arba net suklaidinanti, jei tai priimame vadovaudamiesi vien protu… Tiesiog bandydami pernelyg skubinti įvykius galime praleisti tai, kas yra svarbu mums patiems. Todėl į viską reikėtų žvelgti daug paprasčiau, nesistengti kažko konkretaus pasiekti, kas pavyko kitiems, tiesiog eiti savo keliu, džiaugtis SAVO mažais, vidutiniais ir dideliais pasiekimais, kurie mums yra svarbiausi. Bet koks žmogaus pasiekimas turi mus džiuginti ir yra pavyzdys, kad mūsų, kaip žmonių, sugebėjimai yra didžiuliai… Ir kiekvienam visomis prasmėmis savo:-)
Puikus filtras atsirenkant informaciją, kuri tinka, yra pirma mintis, nuojauta… Po to pagalvokime, kam mums to reikia ir kas skatina elgtis būtent taip. Ar to norime patys, o gal paveikė reklama ar kitų nuomonė?.. Juk visur nesuspėsim, o ir reikia tikrai ne tiek daug, kiek yra siūloma:-)
Dažniausiai mūsų patys geriausi guru yra šalia mūsų… O būna, kad tartum atsitiktinai ir nereikšmingai sutikti žmonės.
Paslaptis, tiesa ir kiti geri dalykai niekada neateina su trenksmu, jie ateina tyliai… Todėl verta lavinti subtilius pojūčius jiems pajausti:-)