Kartais taip nutinka, kad imi ir užsinori nieko nedirbti… Tačiau šioje vietoje dažnai kyla konfliktas ir norint jį pašalinti, tenka suprasti susidariusią situaciją. Jei norim atlyginimo – vadinasi norim ir darbo, jei norim pramogų ir daiktų, turim pripažinti – norim atlyginimo… Būdus renkamės patys, tiesiog viskas surišta:)

Kitaip tariant, viskas lyg tam tikruose paketuose, jei perkeltumėme modelį iš telefono tinklo operatorių – mokėjimo planuose. Tad visi esame laisvi rinktis savo mokėjimo planus pagal savo pageidavimus. Vienintelis dalykas – neturėti prieštaravimų. Pavyzdžiui, jei džiaugsmą suteikia materialinės vertybės, tai džiaugsmą turi suteikti ir veikla, kuria mes tų vertybių siekiame. Jei labiau artimas dvasinis augimas ir tobulėjimas, daugiau reikės atitinkamų vidinių savo resursų atsiskleidimo… Tačiau kol vis dar reikia vieno ir kito, deriname veiklą, atnešančią mums finansus, su fizinių ir emocinių poreikių tenkinimu. Kitą vertus, dvasiniam tobulėjimui finansai taip pat yra reikalingi, nes žiniomis nemokamai dauguma dalintis nėra linkę:)

Puikios motyvacijos veikloje!

Gyvenant atsiranda tokių, sakyčiau, praktiškų pastebėjimų. Dažnai atsitinka taip, kad norėdami ką nors pakeisti iš esmės, susiduriame su vidiniu konfliktu: keistis norisi, o reikiamų tam resursų neturime. Iš tiesų, visi resursai yra, tačiau dar svarbiau yra suprasti tai, kad didelį ir mums neįveikiamą pokytį galime pasiekti pakopomis, laipteliais. Čia tiktų tokia metafora: užšokti, kad ir ant nedidelio kalno, būtų labai sunku, tačiau užlipti laipteliais – visai paprasta užduotis. O tempą ir kiek laiptelių galime įveikti vienu žingsniu – sprendžiame patys pagal savo galimybes.

Dažniausiai yra patogu pasakyti sau, kad tai ne mano jėgoms ir nedaryti nieko apskritai. Turiu galvoje, tarkime kad ir svorio problemas, numesti ar priaugti per dieną nepavyks, nes per dieną jis tikrai netapo tokiu, kuris netenkina. Lygiai tas pats ir kitose gyvenimo situacijose. Pabandykite pastebėti, kur panašūs modeliai kartojasi ir jūsų gyvenimėliuose. Dar svarbu tai, kad imtis veikti geriausia kuo anksčiau, kai pastebime, kad mūsų gyvenime kažkas ne taip, kol musė netapo drambliu. O jei jau patapo, tai pats laikas pasirūpinti, kad netaptų dar didesniu padaru, kurio sudorojimui gali prireikti daugiau laiko ir pastangų:-).