Matyt visiems gerai žinoma, jog labai svarbu geros mintys. Žmogus sutvertas ne tik mylėti, bet ir džiaugtis. Galima sumodeliuoti tokį ratą: mintis-emocija-kūnas-emocija-mintis. Pagal poveikio stiprumą: mintis, žodžiai, darbai. Čia reikėtų patikslinti, kad minties poveikis priklauso nuo išjausto jausmo. Be jokios emocijos ir niekaip neužkabinusi mintis nėra tavo, vadinasi ir poveikio nėra. Labiausiai veikia kai pagalvoji ir tai persmelkia visą esybę… Manau, kad taip veikia tiek geros, tiek negeros mintys. Tad su galvojimu reikia atsargiai, o dar atsargiau su vertinimu ir teisimu. Dabar puikiai suprantu, kodėl patariama nevertinti, tik stebėti…
Labai svarbu yra tai, kad mintis pirmiausia paveikia patį: jei pykstame, tai pykčio dozę pirmiausia gauname patys. Ar gaus adresatas, dar klausimas… Tai patvirtina ir gerų minčių gydančią galią, nes teigiamomis mintimis mes organizme suaktyviname procesus, kurie ilgam padeda išlikti jaunais ir sveikais. Tad svarbiausia nuo ko pradėti tobulėti yra aišku – pozityvaus mastymo. Žiūrint plačiau, nuo pozityvios mitybos: maistu, emocijomis, mintimis ir kitomis energijos rūšimis:) Ko reikės po to-pamatysim. Svarbiausia žinoti tai, ko reikia išmokti dabar…

Kai kažko tikimės ir planuojame, sukuriame iliuziją. Nes dar niekas neįvyko ir nėra jokios garantijos, kad įvyks būtent taip, kaip sugalvojome. Išankstinis nusistatymas yra lygiai toks pat reiškinys… Planuoti ir tikėtis nėra negeras įprotis. Mes taip sugebame sau susikurti tam tikras ribas ir veiksmų seką, pagal kurią žinome, kuria kryptimi reikia eiti ir jei prie to neprisirišame, ir elgiamės pagal esamas aplinkybes – puiku. Problemėlė dažniausiai būna tada, kai per daug prisirišame prie savo išankstinių planų ir nuostatų, nes taip apribojame savo laisvę pasielgti geriau, nei buvome suplanavę.
Lengviausia yra gyventi žmogui, kuris šventai tiki savo vaidmeniu ir įsitikinimais. Tai suteikia saugumo, tačiau tuo pačiu apriboja galimybes. Dažniausiai mums net sunku suvokti, kiek daug gerų galimybių mus supa, tačiau jos visu grožiu atsiveria tada, kai nieko nelaukiame ir nesitikime:-)

Praėjusį kartą kalbėjom apie pozityvios mitybos filosofiją, kuri suteikia ramybę sielai, kai viskas dera su vertybėmis.  Šį kartą aptarsime praktinę pusę, kuri labai aktuali mūsų protams.
Dabartinės mitybos įpročiai formavosi tūkstančius metų ir kaip matome dabar, atėjome kažkur ne ten:-) Ypač tai pasimatė pastaraisiais dešimtmečiais, kai žmonija spręsdama sotumo problemas, sugalvojo, kad maistą galima vienaip ar kitaip sintetinti ir perdirbti, skaninti visokias atliekas, kad pigiai išmaitinti vis didėjančią populiaciją. Bet nesigavo taip pigiai, kaip tikėtasi, o tokio maisto pašalinis poveikis jaučiamas, matomas ir aprašomas ligonių istorijose. Nuo pirmapradžio modelio, kai žmogus maitinosi niekaip neapdorotais vaisiais, daržovėmis, uogomis, riešutais ir vaisiais, nutolome labai stipriai, o dabar tokia mityba yra gydymosi būdas nuo visų ligų. Ir tai visiškai natūralu, nes leidžiame organizmui veikti taip, kaip jis moka geriausiai. Mūsų viduje yra visi resursai būti sveikiems, o susirgus pasveikti:-)
Manau logiška rūpintis savo organizmo gerove, suteikiant jam kuo palankesnes sąlygas. Vadinasi maistą verta rinktis tokį, kuris bus lengvai įsisavinamas, tuo pačiu suteikiantis visas mums būtinas medžiagas.
Yra ir dar viena gera natūralios mitybos pusė – gerokai mažiau laiko sugaištama maisto ruošai, taupome elektros energiją, o ir įrankiais galima išsiversti pačiais paprasčiausiais. Vienu žodžiu, nauda sveikatai, gamtai ir piniginei:-)
Apie visa tai ir dar daugiau, birželio 14-16 dienomis sodyboje Vila-Ra. www.vila-ra.lt

Gal kažkiek skamba keistai, tačiau man ši sąvoka turi esminę reikšmę. Čia puikiai tiktų patarlė: ir avys sveikos, ir vilkas sotus:-) Pagalvokim, kaip galima maitintis ir gauti reikiamų medžiagų iš pozityviai pagaminto maisto. Prieš valgant prisiminkit visą maisto gamybos procesą ir suprasit, kad valgot ne kažkokį produktą, nes maistas turi savo istoriją, kuri suvalgius taps ir jūsų dalimi.
Panagrinėsiu vieną mėgstamiausių savo patiekalų – daržovių salotas. Žmogutis paruošė žemę, pasėjo, stebėjo, ravėjo, sulauktą derlių nuėmė, pardavė ir gavo reikalingus pinigėlius savo šeimos ir ūkio išlaikymui. Jei daržoves pirkau tiesiai iš ūkininko, tikėtina, kad jos gavo daugiau dėmesio ir meilės, nes turi didesnę vertę pačiam auginančiam. Dabar man beliko jas nusiplauti, susipjaustyti, pagardinti prieskoninėmis daržovėmis, šlakeliu aliejaus, padėkoti žemei, saulei ir juos užauginusiems žmonės ir skanaus. Šis procesas puikiai atitinka mano vertybes. O kaip jums jūsų valgomas maistas?
Taigi, valgykime sąmoningai suprasdami ką valgome ir nesislėpkime už galutinio produkto pavadinimo. Kepsnys – skamba visai gerai, tačiau prisiminus visą jo gamybos istoriją, vargu ar atrodys taip pat:-) Yra gi sakoma, jog esame tai ką valgome. Vadinasi kuo puikiausiai pozityvumo dienos normą galime gauti ir iš maisto:-)