Stebuklas, tai kas už mūsų suvokimo ribos

Kol žmogus nežinojo, kas yra saulė ir kol protingi mokslo dėdės nesurado jai apibrėžimo ir vietos, kiekvienas jos patekėjimas, o dar labiau – užtemimas, buvo stebuklai. Kiekvieną jos patekėjimą priimdavo su padėka, lyg Dievo dovaną, be kurios išgyventi nebūtų galima. Dabar gi čia nieko naujo ir įdomaus – ji savaime viską daro ir rūpintis nėra čia ko:-) Na nebent koks padidėjęs saulės aktyvumas. Bet ir tai jau smulkmena. Nors nežiūrint į tai, vis dar sakome, kad saulė pateka, nors iš tiesų tai po mūsų kojomis esanti žemė apie saulę sukasi. Nurašykim tai įpročiui:-) Kad ir ką begalvotume, diena visada ateina.
Kita situacija. Kai išgydomas žmogus, nesuprantant gydymo mechanizmo – taip pat stebuklas. Vos tik paaiškėja, iš karto viskas tampa savaime suprantama. Bet ir tada ir dabar rezultatas yra tas pats – ligonis sveikas. Skirtumas tik tame, kad niekam už tai nebedėkojame… O juk padėka yra labai svarbus dalykas, net nesvarbu ar dėkojame žmogui, reiškiniui, Dievui, Visatai… Už gavimą, turime kažką atiduoti: padėką, energiją ar tiesiog pinigėlius:-)

Tikras gyvenimas

Susideda iš daugelio dalykų: meilės, gerumo, laisvės, pomėgių, fizinio aktyvumo, maisto, veiklos užtikrinančios finansinį stabilumą, sugebėjimų realizacijos, sveikatos, ekologiško mąstymo, gyvenimo būdo…
Svarbus kriterijus vertinant tikro gyvenimo sudedamąsias dalis yra ekologiškas mąstymas: ar nepakenksiu sau, kitiems ir aplinkai? Ar tai ką darau, bus naudinga ateities kartoms? Ką nuolat nuveikiu, kad pats ir pasaulis taptų gražesnis ir laimingesnis? Ar tai harmoninga? Vadovaujantis šiomis nuostatomis lengviau atsirinkti kas tinka, o kas ne, gyvenant kasdieninį gyvenimą. Pradėti bent po truputį savęs paklausti šių klausimų. Tada visi elgsimės tobulai, pagal tai kiek žinome. Žinojimo ratą plėsti verta visuomet, nes tai praplečia matomą pasaulio dalį. Kitaip tariant, kuo daugiau žinome, tuo daugiau pastebime mus supančioje aplinkoje. Taip pat sužinome, kiek dar daug yra nepastebėtų, neatrastų dalykų. Gyvenimas yra nuostabus tiek, kiek mes apie jo nuostabumą žinome. Ir lygiai tiek pat geras. Tad tampa aišku, kad žinios reikalingos pozityvios, švarios ir natūralios. Kaip ir maistas. Iš oro, vandens ir maisto gauname mums būtiną gyvybinę energiją, o panaudojame ją pagal tai, kokią mes esame gavę informaciją ir kokius nusipiešėme žemėlapius. Informacija- tai lyg maistas, kokią gavai, taip ir jautiesi. Atrodo žinome daug, pagal tai elgiamės. Tačiau atsiradus naujoms žinioms, kurios pritapo mūsų žemėlapyje, atitiko esamas vertybes, keičiasi ir mūsų elgesys. Kitaip tariant – tobulėjam.
Norint gyventi harmoningai, laimingai ir visaip kitaip gerai, panašiai vienodai tobulėti geriau visose srityse, nes taip bus išlaikomas balansas ir požiūris į gyvenimą taps platesnis… Žinoma, norint ką nors įsisavinti sparčiau, trumpuose perioduose tenka pasinerti į vieną sritį, kas sąlygoja greitesnius ir stipresnius pokyčius. Jei tam pasiruošę – mielai prašom:-)

Perkainavimas

Manau sutiksite, kad kuo toliau, tuo daugiau pastebime požymių, kad finansinė piramidė byra. Griūva bankai, pinigai nuolatos prarandą vertę. Turintys per daug pinigų, aukso ir kitų vertybių, visais būdais dar bando ją ramstyti, nes be jos turimos vertybės taps tiesiog bevertės. Kaip ir joms sukaupti paaukoti gyvenimai. Mes net sugebame apsidrausti savo išgalvotus ir patikimumą bei vertę prarandančius pinigus, dar labiau išgalvotu draudimu… Kokių būdų apsaugoti iš baimės prarasti savo virtualias vertybes sugalvosime dar..? Tai dar vieno pasaulio, pinigų ir gobšumo pabaiga:-)
Pamąstykim geriau, ko vertas yra auksas, deimantai, brangakmeniai. Jie bus verti tol, kol bus norinčių šias iliuzines vertybes turėti. Pagalvokim, kokią turėtų vertę auksas, jei žmonės nebūtų gobšūs ir neturėtų noro pas save sukaupti ribotų planetos išteklių? Kiek jo turint būtų galima pragyventi, jei vyktų tik sąmoningi daiktų mainai. Turiu galvoje tai, kad praktinio panaudojimo žmogus jam neturi. Juo nei pasišildysi, nei pasimaitinsi, nei pasigydysi, nei apsirengsi… O gramas vertas dvidešimt kilogramų pomidorų. Tik viskas čia truputį yra kitaip, nes vertas ne auksas, o pomidorai! Tai tiesiog iliuzija, visų susitarimas kuo tikėti ir kam suteikti vertę.
Kita pusė, kodėl atsirado pinigai ir kitokie daiktų mainų tarpiniai ekvivalentai yra gobšumas. Jei užauginai derlių kopūstų, saugus jaustis galėsi tik tol, kol juos turėsi… O galiojimo laikas yra ribotas, tad juos iškeitus į pinigus atsiranda iliuzija, kad bus galima juos išmainyti į kitus išgyvenimui būtinus daiktus. Tačiau mąstant ekologiškai, išmetus visus dabartinius prekybinių mainų tarpininkus sutaupytume nei daug nei mažai – apie 80% produkto vertės. Ekonomistų yra paskaičiuota, kad ir čia veikia Pareto dėsnis – 20% sudaro produktų gamybos kaštai, o likę 80% atitenka įvairiausiems tarpininkams. Tad gyvenat ekologinėje bendruomenėje, galima išvengti didžiulių tarpininkavimo išlaidų, o likusį laiką panaudoti sau ir savo artimiems žmonėms. Pinigai yra mainų tarpininkas, o vertingas yra laikas. Mūsų gyvenimo laikas, per kurį mes kuriame vertybes. Dvasines ir materialias…
Turiu sistemą, kaip pamatuoti vertę turimų daiktų ir savo žinių bei įgūdžių. Esmė labai paprasta, reikia tik įsivaizduoti, kokios vertybės išliktų, patekus į negyvenamą salą, kurioje neturėtumėte jokių daiktų. Kas vertinga būtų tada? Po to galima ratą plėsti iki tam tikrų daiktų, kurie mums padėtų išgyventi. Manau, kad pinigai ir brangenybės šiame sąraše atsiras paskiausiai…