Ar nekilo klausimas, kodėl vieni dalykai patinka labiau už kitus? Vieni namai mielesni už kitus, vieni žmonės mylimesni, kelionės įspūdingesnės, pagalvės patogesnės… Atsakymų paprastai kyla taip pat labai daug ir visi atsako į klausimą: todėl kad… Kitaip tariant, tam yra tam tikros sąlygos, kurias mes iškeliame patys. Todėl bendru atsakymu į klausimą man yra lūkestis, tai ko mes iš anksto tikimės. Mums viskas patinka lygiai tiek, kiek atitinka mūsų lūkesčius. Vadinasi visi patikimai ar nepatikimai yra suformuoti mūsų pačių galvose, kitaip tariant, objektyvių priežasčių nebelieka. Štai ir dar vienas puikus mūsų pačių susikurto iliuzinio pasaulio pavyzdys:-) Žinoma, dar galima pridėti, kad lūkesčius formuoja ir mokymo įstaigos, masinės informavimo priemonės, kaimynai, tėvai, draugai… Tačiau pasirinkimas kuo tikėti, o kuo ne – tenka mums patiems.
Kaip mums atrodytų sutiktas žmogus, jei mes neturėtumėme jokių lūkesčių ir nuostatų… Kaip elgiamės pamatę ar patyrę ką nors naujo ir nepažystamo. Dar geriau netikėto, nes protas greitai apipina įvairiomis nuostatomis. Ar daug kas esate šokę parašiutu? Spėju, kog mažoji pusė, tačiau nuomonę apie tai turi visi… Geras, ar ne. Pastebėkite ir pastebėsite, kad toks procesas vyksta nuolatos, tad ar reakcija į įvykius ir reiškinius gali būti adekvati? Manau, kad esant tokiame iliuzijų rūke, reaguojame taip, kaip sugalvojame patys pagal jau turimas nuostatas ir lūkesčius…
Daugiau laiko skirkime savo gyvenimiui, tam kas vyksta pačiuose mumyse. Pastebėkime, apie ką galvojame ir atsakykime į klausimą: kodėl galvojame būtent taip? Tikėtina, kad rūkas jau netrukus prasisklaidys, o po kurio laiko, vis rūką praretindami, net nepastebėsime kaip išaušo sąmoningumo rytas:-)
Puikaus savaitgalio!
Monthly Archives: sausio 2013
Namai gilumoje…
Kilo mintis, kuri aktualesnė bus medituojantiems žmonėms, manau jūs turėsite savo patyrimų, kuriais pasidalinsite. O tiems kurie dar neatrado meditacijos stebuklo, bus puiki proga pažinti jos prasmę:-)
Man meditacija reiškia grįžimą namo, kur ramu, saugu, gera… Iš čia galima pažvelgti į vykstančius įvykius iš šalies, iš toliau, pamatyti viską plačiau ir kitaip. Jaučiu, kad viskas, kas prasideda iš ten, ateina būtent per čia…
Dabar grįžtu prie minties. Daug yra kalbančių, kad nėra jokios prasmės kreipti dėmesį į būsenų pasikeitimus meditacijų metu, nes tai nukreipia dėmesį nuo pačios meditacijos ir neleidžia eiti giliau. Manau, kad jie yra teisūs. Tačiau norint neblaškyti dėmesio koncentracijos meditacijos metu, verta protui žinoti kas tai yra. Elementari psichologija – kai protas žino – ramus ir nesikiša į vykstančius procesus:-) Taigi, medituojant pasiekus kokį nors įdomesnį pojūtį antrą kartą jis nepasikartoja. Kitas būna jau kitoks nei prieš tai buvęs, o dažniausia tai tiesiog bendra maloni būsena. Ilgai mąsčiau ką reiškia šie kitokie išgyvenimai medituojant. Pirmiausia kilo mintis, kad tos pakilios būsenos lyg paskatinimas, tam kad medituoti norėtųsi daugiau ir giliau. Dabar gi manau dar kitaip – tai transformacijos, perėjimo akimirkos, kurios jau niekada nepasikartos, nes po jų tampame kitokiais… Vadinasi keičiasi ir mūsų supratimai, pojūčiai. Visa tai persmelkia kasdieninį gyvenimą ir meditacijos būsena išsisklaido ir lieka kiekviename mus supančiame reiškinyje ir pačiuose mumyse…
Nuostabus procesas, kai kiekvieną kartą gali jausti, kaip iš meditacijos būsenos, savo tikrųjų nematerialių namų, parsinešame kažko vis naujo ir gero, taip papuošdami šį pasaulį:-)
Kur dingsta civilizacijos?
Pasibaigusių ir prasidėjusių metų sankirtoje kilo mintis itin įdomia tema:-) Manau daugelis esate girdėję, kad esame ne pirmoji ir net ne labiausiai išsivysčiusi civilizacija šioje planetoje. Tai patvirtina ir archeologiniai radiniai, kurie niekaip nesutampa su dabar piešiamu istorijos paveikslu. Kur dingsta civilizacijos?
Vienas variantas yra išorinis, kai yra sunaikinama kitos civilizacijos, gamtinių kataklizmų arba susinaikina pati. Apie pastaruosius minėtus variantus nekalbėsime – daug apie tai kalbama. Dažniausiai yra piešiamas negatyvus pasaulio ar civilizacijos pabaigos vaizdas, nes baisūs vaizdai labiau audrina vaizduotę. Tačiau kaip visur ir visada galime numatyti pozityvų ir maloniai nuteikiantį variantą. Taigi, manau, jog yra dar vienas materialaus pasaulio pabaigos modelis – savaiminis… Viskas kas materialu, turi pradžią ir pabaigą. Vadinasi ir civilizacija turėtų turėti tam tikrus ciklus. Apie tai susimastyti paskatino pastarasis šimtmetis, kai kelis kartus padidėjo žmonių skaičius, ypatingas progresas technologijose ir kitose materialiose srityse. Ir sutapimas ar ne, bet žmonija stipriai buvo nutolusi nuo dvasinių vertybių… Džiugu, kad galiu sakyti, jog buvo, nes pastarieji metai primena technologinį progresą praėjusio amžiaus viduryje. Tik dabar šis progresas žmogiškųjų ir dvasinių vertybių sferoje. Kur link lenkiu?
Dabartinė planetos populiacija jau gerokai viršija ribą, kurioje žmonija be didesnių pastangų galėtų gyventi harmonijoje vieni su kitais ir su gamta ir visu supančiu pasauliu apskritai. Vadinasi, mūsų turėtų būti mažiau arba turime sumažinti vartojimą taip, kad planeta galėtų atsinaujinti ir suteikti mums prieglobstį tolimesnėms kartoms. Taip pat turime pakeisti požiūrį vieni į kitus – tapti draugais, vieniu. Koks laukia scenarijus kitu atveju – prikurta filmų, prirašyta knygų pakankamai. Tačiau prisiminus Atlantidą ir kitas civilizacijas, kyla mintis, ar negali būti, kad jos pasiekė tam tikrą dvasinio išsivystimo lygį ir tiesiog nušvito… Ir jiems materialus pasaulis tiesiog tapo nebereikalingas. Jei galime pasiekti aukštą materialaus pasaulio išsivystimo lygį, kodėl gi tas pats negali įvykti ir dvasinėje mūsų gyvenimo pusėje?
Kaip ir visada, pasirinkimas mūsų pusėje. Kadangi minties galia yra labai stipri, tad viskas priklausys nuo to, kaip dauguma įsivaizduosime, tai ir materializuosis. Jei mes tiesiog dvasiškai pasiruošę paliksime šią planetą iki jai pradėjus apsivalymo aktyvų procesą – visi liksime sveiki ir laimingi. Žemė pakunkuliuos, pabanguos, apsivalys ir po kurio laiko bus pasiruošusi priimti naują civilizacijos desantą:-)
Lieka pasidžiaugti, kad ženklai, kuriuos stebime, rodo, kad pozityvūs pokyčiai vyksta:-)