Dar viena detalė mūsų dėlionėse

Baigiasi dar vieni metai, kurie mus padarė turtingesniais dvasiškai, emociškai o gal ir fiziškai, sužinojome naujų dalykų, įgijome neįkainojamos patirties, kuri mums pravers toliau einant gyvenimo keliu. Kai pakito manasis požiūris į aplinką ir save, suvokiau, kad kiekvieni metai yra vis geresni. Svarbiausia, visa tai ką patyrėme, įvertinti pozityviai, nes taip pasidėsime puikius pamatus kitiems metams.
Labai gera praktika, paskutinę metų dieną apžvelgti geriausius, įdomiausius ar kitokius teigiamą reikšmę, praėjusiais metais, turėjusius įvykius. Dar geriau juos susirašyti. Jei kartais pasirodytų, kad gerų ir reikšmingų įvykių nebuvo, tai tik dėl to, kad vertinate savo gyvenimą pagal kitus. Tada visada atrasime, kas nuveikė kažką itin reikšmingo, tačiau ta reikšmė vertę turi tik tam žmogui, su kuriuo tai nutiko. Svetimi gyvenimai mums tikrosios laimės neatneš:-) Mes gi visi turime savo unikalius gyvenimus, kuriuose kasdien nutinka daugybė reikšmingų dalykų. Argi negalima pavadinti stebuklu to, kad ryte pabudome? Būtent nuo to ir prasideda visi įvykiai:-)
Praėjusieji metai buvo labai įdomūs: daugiau laisvės atsirado kitaip mąstantiems, daugiau žmonių susidomėjo sveika gyvensena, daugiau renginių, kuriuose savo patirtimi galėjome dalintis. Metų pabaigoje patyrėme virsmą, astrologiniu požiūriu tai tikrai:-) Paminėjau abstrakčiai, nes kiekvienas galime pildyti nuostabių įvykių sąrašą žvelgdami į praėjusius metus per savo suvokimo prizmę.
Viskas kas nutiko, turi teigiamą prasmę. Gal tik ne visada tai pavyksta suprasti iš karto. Ir labai daug iš to kas nutiko, yra pasėkmė to, ką veikėme anksčiau… Vadinasi kitais metais stebėsime įvykius, kuriuos susikūrėme šiais metais ir kursime naujus. Darykime tai sąmoningai ir linksmai, kad rezultatai stebintų ir džiugintų mus pačius :-)
Linkiu visiems vidinės ramybės, optimizmo, dėkingumo, pasitikėjimo savimi ir mums padedančiomis jėgomis, meilės sau, artimiesiems, visiems sutiktiems ir gyvenimui apskritai. Lai Naujieji Metai atneša daugiau sąmonigumo ir džiaugsmo ir supratimo kas vyksta mumyse ir aplinkui.
Ačiū visiems už tai, kad esat:-)

Nauja, gera gerų darbų pradžia;-)

Puiku, sveikinu visus sėkmingai pasitikusius Pasaulio pabaigą ir nusprendusius gyventi Naujame Pasaulyje. Ar jis yra pastebimai geresnis – priklauso nuo mūsų kiekvieno:-) Bet kokiu atveju, tai puiki proga viską pradėti nuo balto lapo. Ypač švaraus ir balto požiūrio į save ir supantį pasaulį. Lai tai būna puiki galimybė šventes švęsti kitaip… Bent truputį:-)
Prieš kelis mėnesius susidėliojo mintys apie gerus darbus. Supratau, žiūrėdamas nuo aukšto Talino senamiesčio bokšto. Matyt ne be reikalo jie buvo statomi :-)
Jei darome gerus darbus dėl to, kad viduje yra gera ir tuo gerumu norisi dalintis su kitais, tai – davimas. Jei darome gerus darbus dėl to, kad mums pasidaro geriau – bėgimas nuo savęs. Visa ko pradžia yra mūsų pačių viduje. Tauriausi darbai yra tie, kurie nuveikti iš širdies, o ne dėl širdies…
Ką veiktumėte, jei nieko veikti nereikėtų? Jei staiga visus materialius dalykus jūs turite ir esate tikri, kad visada juos turėsite. Kokia veikla jus džiugintų ir būtų naudinga kitiems? Kas leistų pajausti pasitenkinimą gyvenimu? Tai pirma dalis klausimų, norint sužinoti kas geriausia mums iš išorinių dalykų.
Dabar kitaip: situacija ta pati, išoriniai materialus dalykai tobuli. Ar tikrai iš karto pajustumėte pilnatvę? Ką padarytumet gero šiaip sau? Be jokios priežasties, be jokio papildomo pasitenkinimo. Be pritarimo kokiai nors sistemai. Ir net ne dėl badaujančių vaikų… Tik dėl to, kad visa širdimi jauti, kad tai tikrai pagalba. Ar galime pasijausti taip gerai, kad tiesiog tuo gerumu norėtusi tik pasidalinti? Be jokio atlygio! Atvirai ir iš širdies…
Iš tiesų, atsakyti į visus šiuos klausimus turėtų būti paprasta, tačiau per savo gyvenimėlį taip save apsilipdom, kad suprasti kur prasideda tas tikrumas, yra šiokia tokia užduotis. Mane labai žavi jaunimas, jie labai greitai pagauna minčių esmę, prie kurių man teko kapstytis metus. Tačiau geriausia žinia yra ta, kad savęs pažinimas yra pasiekiamas:-)
Žinoma, noriu pasakyti, kad visi geri darbai ir yra geri. Skirtumas, kokią energetinę vertę jie turi tau ir kitiems. Ir nereikia nustoti jų daryti staiga. Tačiau nebūtina pulti visiems padėti, gal žmogus tiesiog turi gavęs užduotis iš gyvenimo ir turi jas išsispręsti pats, kad tobulėtų. Jei tokioje situacijoje padėsime, paliksime žmogutį tame pačiame taške, o gal ir savąsias užduotis apleisime. Juk darbe nepuolame daryti vieni kitų darbų. Kas kita, kai padedame. Kai tikrai jaučiame, kad to reikia kitam, o ne sau pliusiuką pasidėti…
Labai daug dalykų darome vien dėl to, kad kuo mažiau būti su savimi, bėgdami nuo savęs. Kai kuriais atvejais, žmonės taip užsipildo savo pačių vidines spragas. Vienatvė, kaltės jausmas, baimės… Būtent vienišas, o ne vienas. Vienas pats žmogus gali būti laimingas, jei sutaria pats su savimi. Kai esi vienišas, atsiranda bendravimo poreikis su aplinka. Nes pats su savimi nerandi sutarimo, vadinasi tokie geri darbai daromi siekiant patenkinti save. Teigiamas poveikis kitiems – geras šalutinis poveikis:-)
Labai panaši situacija, kai darbai daromi kokiai nors kaltei išpirkti. Reikia tik įsivaizduoti, kokių nesamonių galima pridaryti tokioje būsenoje. Čia jau vargu ar pagalvosi, geras tas darbas ar nelabai, nes pagrindinis tikslas – padėti sau išpirkti kaltę… Labai panašu su baime ir kitomis savęs motyvavimo priemonėmis.
Darykime gerus darbus, taip kaip suprantame dabar. Tačiau lai būna siekiamybė, kad jie būtų iš širdies:-)

Kitapus ribos

Sveikinu visus, peržengusius magišką skaičių ribą. 12.12.12 12:12 jau buvo… Tikriausiai:-) Kadangi visų šio įvykio dalyvių parodymai skirtingi, sunku bus įrodyti, kad tai buvo apskritai. Liko kas svarbiausia ir tvariausia – dabartis. Kas akimirką praeiname vartus: ir vėl, ir vėl, ir vėl. Esmė tame, ką paliekame anapus vartų ir ką atsinešame šiapus. Pagal tai ir jaučiamės.
Manau, daugelis jau pastebėjote – pokyčiai vyksta jau daugelį metų ir žmonės pasikeitė neatpažystamai, į gerają pusę. Kas galėjo pagalvoti, kad laisvai galėsime reikšti mintis, kad leisime sau suprasti, kad esame daugiau nei kūnas… Viskas lyg grandioziniame iliuzionisto pasirodyme: dėmesys nukreipiamas į efektingus įvykius, pasaulio pabaiga, virsmai. Kai tuo tarpu viduje tyliai ir gražiausiai sau visi keičiamės.
Tie kurie labiau įsiklauso į save, dabar gyvena malonų sąmoningų pokyčių metą. Labiau vertinantiems išorę dabar metas nerimastingas, nes materialusis pasaulis pasidarė trapus kaip niekada. Kur saugoti pinigus ir kitokias vertybes, kaip išlaikyti verslą? Lėtėja vartojimas, ant kurio buvo pastatyta  visa ekonomika. Ir puiku, kad mažiau vartojame, nes turime puikiai suprasti, kad mūsų planetos resursai nėra beribiai, kaip ir visų materialių objektų. Tad turime puikią progą tikrąją materialaus pasaulio pabaigą nukelti tolimesniam laikui.
Nuostabus laikotarpis, įsikausykime labiau į save, nes mes patys ir esame tas lauktas pokytis!
Kas bus toliau, pamatysime. Neabejoju, kad ir toliau daugės tolerancijos, gerumo… Juk tam šioje planetoje visi ir susirinkome.

Kur dingsta tikrovė?

Atsinešu aš pas jus diską su koncertu ir sakau – norit parodysiu iliuziją, kurią jūs patikėsit? Įdedam diską, ekrane nušvinta akiai mieli vaizdai ir pasigirsta malonūs ausiai garsai. Daug muzikantų, instrumentų, dekoracijų ir jų stebėtojų. Scenoje pasirodo Andrea Bocelli… Laukiat, kur čia bus fokusas? Jei taip, jis jau įvyko! Aš pas jus dar nebuvau, koncerto nežiūrėjome ir nežinau, ar būtent tokį koncertą minėtas artistas yra filmavęs… O jei jis yra įrašytas, tai dar nieko neįrodo, gal tai montažas. Ypač dabar, kai dokumentika ir animacija yra sunkiai atskiriami dalykai. Tikra tik tai, kas dabar vyksta su kiekvienu iš mūsų… Už akimirkos tai jau iliuzija, nes tvirtų įrodymų, kad tai vyko, tiesiog nėra. Lieka susitarimo reikalas, kokiais „įrodymais“ tikėsime…
Sakysite, tikra tai kas materialu. Tvirtai tikite, kad turite namus, prasinešė viesulas ar gaisras ir tvirtas tikėjimas virsta pelenais… Gerai, jei draudimo kompanijai sugebėsite pateikti sutartus įrodymus, kad namas buvo ir gausite išmoką, surinktą iš žmogučių, kurie savo netvirtas iliuzijas nori apsaugoti draudimo kompanijų polisais. Logiškai mąstant, pokštas kaip reikiant – neapčiuopiamas draudimas yra tikresnis už turimą materialų labai apčiuopiamą turtą. Štai ir viskas išaiškėja: viskas yra iliuzija, arba kitaip tariant, visų susitarimo reikalas:-) Kur iliuzija o kur tikrovė – rinktis mums.
Aš tikiu, kad kažkas skaito šiuos žodžių derinius. Tikiu, nes matau, kad kažkas čia lankosi… Tačiau aptarnaujanti tinklalapį kompanija gali prirašyti skaitytojų kiek tik nori, o man liks tik patikėti… Nes pradėdamas šį žaidimą, priėmiau jo taisykles ir dabar jomis vadovaujuosi. Ačiū visiems:-)
Tad rinkimės tai, kas mums arčiau širdies ir netrukdo bendriems susitarimams.

Paprasčiausiai – atsipalaiduokim…

Mes turim unikalią galimybe nugabenti savo kūnelį ten, kur jis gali papramogauti, pailsėti, atsipalaiduoti. Tai gali būti masažas, koncertas, pirtis, ar svečia šalis. Ir tai yra nuostabu, nes mes dėmesį daugiau ar mažiau koncentruojame į save ir patiriame nusiraminimą ir atsipalaidavimą. Mes visa tai patiriame veikiami išorinių dirgiklių ir su jais sutapatiname tam tikrus jausmus. Ir viskas čia būtų aišku, tačiau keistumas yra tas, kad ir nustojus dirgikliams veikti mes prisimename šiuos potyrius. O juk jų jau nėra! Vadinasi haliucionuojam:-) Dar įdomiau, kad visokių priemonių sau sukelti vieną ar kitą jausmą yra daug, tačiau pačių jausmų asortimentas yra gerokai mažesnis. Tarkim, atsipalaidavimas. Jausmas vienas, o sukelti jį gali masažas, gera draugija, buvimas gamtoje, meditacija… Ir tik paskutinis iš jų yra prieinamas visada:-)
Vadinasi, galima manyti, kad visi jausmai yra mūsų viduje. Mes patys nusprendžiame, kokį veiksmą atlikus sukelsime vieną ar kitą jausmą. Susirgus galime manyti kiek dabar liks nenuveiktų darbų ir taip patirti įtampą. Tačiau galime atsipalaiduoti, daugiau laiko skirti sau, apmąstymams, ką darėme iki šiol negerai, kad taip atsitiko ir ką darysime kitaip, kad ateityje būtume dar sveikesni. Manau, kad liga būtent tam ir sukurta. Kai peržengiame ribą, gauname ženklą, jog laikas koreguoti judėjimo kursą. Arba išvykę poilsiauti galime galvoti apie paliktus namus, išleistus pinigus, ar kad kur kitur dabar būtų geriau, vietoj to, kad visą dėmesį sukoncentruotumėme į tai ką darome dabar ir tuos potyrius ir poisį patirtume atsipalaidavę. Iki galo:-)
Visos emocijos slypi mumyse. Net tie patys išorės dirgikliai sukelia skirtingas emocijas skirtingiems žmonėms…
Tai dar kartą patvirtina, kad pasirinkimas mūsų rankose! Geriausia yra ten, kur esame dabar, vien jau todėl, kad patys sau šią situaciją ir susikūrėme ir bet kada galime ją pakeisti į dar geresnę…