Gyvenimas tai filmas… Mes aktoriai

Dar įdomiau yra tai, kad vaidmenis renkamės patys. Jei žmogus dažnai supyksta, ar galima teigti, kad jis piktas? Ar visada jis buvo toks? Nuo gimimo? Jokių šansų, kad pasikeis? Vargu ar taip manyti būtų teisinga, nes tai tik vaidmuo, sąlygotas tam tikrų aplinkybių. Žmonės labai keičiasi: iš visavalgių tampa žaliavalgiais, iš apkūnių lieknais, iš vargšų turtingais… Ir atvirkščiai. Galima privardinti galybę pokyčių. Bet kada žmogus turi pasirinkimą, jei sąmoningai tai supranta. Žinoma, pasitaiko, kad vaidmenyje yra užsibūnama… Bet tai pačio žmogaus pasirinkimas, dažniausiai nesąmoningas.
Taigi, ar esame tuo kuo norime būti? Ar tai ką susikūrėme savyje ir aplink save, padarėme sąmoningai? Jau vien atsakius į šiuos klausmus prašviesėja akyse. Pasirodo, jog patys esame vaidmenų ir situacijų šeiminkai, nes patys jas susikuriame. Negi sakysite, kad kažkas jus privertė daryti taip, ar kitaip:-) Manau, kad niekas negali priversti- sprendimus darome patys. Žinoma, mus supanti aplinka mus įtakoja, tačiau galutinis žodis priklauso tik mums.
Maža to, pagal tai kuo mes renkamės būti, klostosi ir gyvenimo scenarijus. Jei nusprendėte tapti sveikesniu, būtinai atsiras daugiau progų šį tikslą pasiekti. Liks pasirinkti tik kelią. Tas pats galioja ir kitiems siekiams. Jei pasirinksite būti linksmu, neabejoju, kad progų pasireikšti bus daugiau. Belieka tik jas pastebėti ir pasinaudoti.
Linkiu visiems susikurti pačius nuostabiausius fimukus, kuriuose pagrindinis vaidmuo bus Jūsų. Va taip va!

Džiaukimės tuo kas yra…

Manau daugelis esame susidūrę su situacija, kai kažkas nebetenkina. Tai gali būti situacija, žmogus, įvykis ir panašiai. Reikalas tame, kad iš visko kažko tikimės, turime savo lūkesčius. Dažnai mūsų lūkesčiai nepasiteisina ir taip susikuriame įtampas. Nes nėra taip kaip norime. Tik ar visada mes žinome kas yra geriausia. Kaip pavyzdį paminėsiu situaciją. Dirbate daugmaž mėgstamą darbą ir vis mastome kaip būtu puiku būti laimingesniu. Staiga susiklosto įvykiai ir jus atleidžia… Sunku, nes atrodo kad viskas griūva. Tačiau netrukus susirandate labiau sau tinkamą darbą, kuris jums suteikia kur kas daugiau laimės ir pasitenkinimo veikla. Tikslas būti laimingesniu pasiektas, nors darbo praradimo momentas vargu ar buvo malonus. Mes ne visada žinome, koks kelias link tikslo yra harmoningiausias. Svarbiausia tuos tikslus turėti ir naudotis susidariusiomis progomis jiems pasiekti. Daugiau atsipalaidavimo, pasitikėjmo ne tik savimi, bet ir harmoningai mus vedančiomis jėgomis. Jei tikslas ekologiškas, nekenkiantis pačiam, kitiems ir aplinkai, galite tikėtis, kad jūsų angelai sargai tikrai padės jį pasiekti. Svarbu, kad tikslas nebūtų žūtbūtinis, nes patys sau susikursime įtampas. Mes gi negalime žinoti, kas iš tiesų yra geriausia. Ypač trumpuose perioduose. Leiskime būti sau, aplinkiniams ir situacijoms tokiomis kokios jos yra. Atsipalaidavimas į gyvenimą suteikia galimybę surasti pačius harmoningiausius sprendimus.
Ramybės ir pasitikėjimo viskuo, kas vyksta. Va taip va!

Atminties išdaigos

Turbūt daug kas girdėjome, kai žmonės skundžiasi prasta atmintimi… Tačiau man dar neteko girdėti, kad kas pamirštų savo gimtadienį, kada pavalgyti ar kitą sau svarbų įvykį. Iš tiesų, mes prisimename viską, ką ir turime prisiminti. Nesklandumai kyla tada, kai darome tai, kas nėra mūsų pašaukimo sąrašuose.
Manau, kad visiems pažystamas jausmas, kai surandi sprendimą. Tiesiog yra problema ir kažkaip sugalvoji kaip ją išspręsti. Būtų labai įdomu, jei pabandytume prisiminti, kada šios žinios buvo gautos. Nedaugeliu atveju mes tiksliai galėsime prisiminti:-) Taip yra todėl, kad mes įsirašome į savo atmintį viską ką pamatome, išgirstame ir pajaučiame. Netgi tuo atveju, kai kažką skaitome ir nesuprantame, informacija fiksuojama. Nesuprantame tik todėl, kad mūsų patirties ir žinių derinys neatitinka naujos informacijos. Tačiau bet kada, pasipildžius kitomis patirtimis ir informacija, atsiras vieta dar anksčiau nepanaudotoms žinioms. Visiškai nesvarbu, kiek laiko praėjo.
Manau sustiksite, kad vien žinios žmogaus protingesniu nepadaro. Yra dar patirtis, kurioje atsispindi anksčiau turėtos žinios ir ankstesnės potyriai. Manau, kad svarbiausias yra žinių ir patirties derinys. Jei jis harmonigas, mokytis daug būtinybės nėra. Tiesiog reikia pajausti, ką reikia sužinoti dabar ir naujas žinias panaudoti efektyviai. Kartais pradedi skaityti knygą ir po keletos puslapių supranti, kad esmė yra aiški. Dažnai detalės jau nebėra tokios svarbios, kai supranti esmę. Tarkime, kai suvoki, kad valgyti nesveiką maistą nėra gerai, nėra svarbu kokie bus nauji produktai. Viskas tada vyksta savaime, nes yra tikslas būti sveikesniu. Nėra būtina ieškoti naujų receptų, užtenka leisti sau pajausti ko norisi ir kas yra suderinama su naujos mitybos esminiais principais. Galiu pasakyti savo žalios mitybos esmę: kuo mažiau maistą norėti pakeisti. Jei yra morka, tai vadinasi ji tokia ir yra. Nereikalinga virta morka, nes jos skonis bus visai kitas. Jei kas mane išvirtų, pasikeistų ne tik skoninės savybės, bet ir visos kitos. Aš būčiau minkštesnis, bet miręs… Tad geriau gyva morka, nes ir aš vis dar esu gyvas:-)
Taigi, viskas, kas „šauna“ į galvą, yra kažkada sužinota, išjausta ar patirta. Kartais informaciją gauname ir kitais kanalais, tačiau tai yra reti atvejai. Žinoma, apie juos ateityje taip pat pakalbėsime:-)
Ačiū visiems už tai kad esate ir linkiu pačių geriausių patirčių ir žinių kupinos savaitės!

Skubant link tikslo

Nežinau ar jūs pastebėjote, kad dažnai ne pati maloniausia situacija išsisprendžia ir palieka gyvenime teigiamą žymę. Ne veltui yra posakis – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Beje, liaudies išmintis yra labai taikli, nes ji paremta šimtmečius trukusiais stebėjimais. Turbūt pastebėjote ir tai, kad, pasaulis yra labai harmoningas ir gali mums suteikti visa kas geriausia, tik reikia eiti savojo tikslo link ir turėti šiek tiek kantrybės:-) Mūsų labai daug, visų norinčių norai yra labai svarbūs, todėl jei visi norai pildysis vienu metu, kils didelis chaosas. Todėl ir nėra visiškai tiesaus kelio einant link tikslo, nes kartais reikia praleisti kitus dalyvius. Čia geriausiai tiktų palyginimas su didelio miesto transporto sistema. Jei niekas niekur neskubėtų, nebūtų nei avarijų nei kamščių. Eismo dalyviai patys sukuria įtampas, kurios baigiasi eismo įvykiais, nes mano, jog jų tikslas yra pats svarbiausias. Skubėdami į darbą ar parduotuvę net nepagalvojame, kad kitas skubantysis gali turėti aukštesnių prioritetų. Pavyzdžiui- skuba kažkam padėti. Jei mokėtume bendrauti telepatiškai, tokių klausimų net nekiltų. Pabandykite įsivaizduoti, kad viską ką galvojate, girdi aplink esantys. Ar tikrai galvotumėte taip pat? Čia ir esmė, kad nesame savimi. Neturi būti nejauku dėl kilusių minčių, nes jos ir mums patiems yra puikus gilesnių mūsų vidinių sluoksnių, tokių kaip vertybės, atspindys. Būkime atviri sau ir kitiems, tada bus daugiau harmonijos norų pildymosi sistemoje. Va taip va!

Gyvas maistas

Kokia būna reakcija, kai obuolyje ar kur kitame produkte randame… kirminėlį? Dėl tam tikrų priežasčių, džiaugsmo dažniausiai daug nėra:-) O kaip būtų, jei šią situaciją sumodeliuotumėme kitaip. Įsitaisykite patogiai, atsipalaiduokite, tris kartus giliai ir lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite ir įsivaizduokite: patekote į nežinomą planetą vienas (kokiomis aplinkybėmis – fantazijos reikalas). Jūs su skafandru, baigiasi deguonies atsargos, o jūs nežinote, ar čia egzistuojančiu oru kvėpuoti galima, nes gyvybės požymių nesimato. Kyla įtampa, nes laiko liko vis mažiau. Staiga pamatote jums puikiai pažįstamą kirminuką! Tai reiškia, kad čia gyvybė egzistuoja ir jūs išgelbėti! Dabar grįžtame čia. Mėgstu produktus, kurie niekaip arba minimaliai apdoroti cheminėmis medžiagomis ir temperatūra, todėl ieškau pardavėjų, kurie žinotų ką parduoda ir iš ko perka patys. Riešutams įsigyti tokią vietą radau:-) Patikino, kad riešutai neapdoroti . Žinoma, žmogaus protas linkęs abejoti, tad koks džiaugsmas apėmė kai riešute radau kirminuką! Vadinasi čia egzistuoja gyvybė – tai valgoma. Apie savo mitybos dabartinius įpročius parašysiu vėliau, tačiau esminę dalį mitybos sudaro visiškai neapdoroti produktai. Norint būti tikrai gyvam, reikia valgyti gyvą maistą. Tiesa, judančių gyvūnėlių nevalgau ir valgyti nesiūlau:-) Kalbu apie augalinės kilmės produktus. Skanaus ir gyvo maisto! Va taip va!

Mitybos pokyčiai iš kitos pusės. Antra dalis

Pirmoje dalyje rašiau apie motyvaciją ir detoksikaciją, o dabar atėjo laikas kitam etapui – fizinių jėgų atstatymui. Skirtumas čia tas, kad teko rimčiau peržvelgti savo valgomo maisto racioną ir pakoreguoti taip, kad gaučiau pakankamai reikalingų medžiagų. Kad lengvesnis būtų atsistatymo procesas, pridėjau ir keletą lengvai įsisavinamų papildų. Su papildais kita istorija, nes pasirodo nėra taip viskas paprasta. Mūsų organizmas yra protingas, tad įvairiausios sintetikos labai kratosi, o natūralių papildų pasirinkimas nėra itin didelis. Dar ir kainos kandžiojasi:-) Na bet ko dėl savęs, brangiausiojo, nepadarysi:-) Nusprendžiau, kad geriau mažiau, nei neveikiančių daugiau. Tačiau laimės papilduose neieškojau ir žinojau, kad pats svarbiausias dalykas yra tinkamai subalansuota mityba. Tačiau ji skiriasi nuo tradiciškai dietologų siūlomos. Taigi, tuo metu vartojau daug daržovių: žalių, garintų, troškintų. Mėsos jau buvo nedaug, ją pakeitė žuvis. Mityboje atsirado riešutai, sėklos, nekeptos speltos duonelės, jogurtas, dribsniai, rūgpienis. Kadangi praeityje esu turėjęs problemų su skrandžiu, atsargiai pradėjau didinti vaisių kiekį. Džiovintų taip pat, nes pavasarį pasirinkimas šviežių nėra didelis. Kitą vertus, iš metus prastovėjusių sandėliuose, naudos jau nebe itin daug. Tačiau vaisiai yra greitai ir lengvai įsisavinamos energijos šaltinis. Mano dideliam džiaugsmui, didesnių virškinimo problemų mano mitybos pokyčiai, nesukėlė. Visiškai normalu, kai iš esmės keičiant mitybos įpročius, laikinai atsiranda ir vienas kitas sistemos sutrikimo simptomas. Šiame etape, mano manymu, didesnių nesklandumų padėjo išvengti maisto derinimas. Netgi galiu pasakyti, kad sistema ką, su kuo, kokiu eiliškumu ir kada galima valgyti, yra taip pat svarbi, kaip ir pačių maisto produktų kokybė. Tai padėjo išlaikyti stabilų svorį neribojant suvalgomo maisto kiekio. Tai man labai svarbu, nes esu didelis maisto gerbėjas:-) Taigi, standartinis dienos meniu atrodė taip. Pusryčiai: vaisių kokteilis, po pusvalandžio jogurtas, dribsniai arba duoniukai. Pietums: salotos, riešutai arba sėklos, porą kartų savaitėje garinta žuvis arba mėsa. Vakarienė: salotos, rūgpienis arba riešutai ar sėklos. Atsirado tokia tradicija, kad savaitės dienomis valgau pagal nustatytą savo sistemą, o savaitgaliais leidžiu sau paišdykauti;-) Visada likau ir lieku ištikimas vienam principui – maisto derinimui. Taigi, apie maistą tiek, nes atsirado kitų įdomių dalykų, tokių kaip mankšta… Apie tai ir kitus atradimus kitame straipsnyje. Skanaus, sveiko, naudingo ir suderinto maisto!

Ekologiškas mąstymas.

Pastaruoju metu dažnai susiduriame su ekologiškais produktais, tačiau nedaug kalbama apie pačią ekologijos esmę. Tai, kad vartojame ekologiškus produktus yra tik nedidelė dalis to, ką iš tiesų duoda ekologija. Žinoma, tai jau puikus žingsnis kokybiškesnio gyvenimo link:) Kaip ir visur, pradžių pradžia yra mintis. Ekologiškas mastymas suteikia žymiai platesnes galimybes gyventi harmonijoje su mus supančiu pasauliu. Svarbu tausoti save ir mus supančią aplinką kiekviename gyvenimo žingsnyje. Tiesiog dažniau pagalvoti, ką galiu padaryti kitaip, kas teigiamai paveiktų mane patį ir aplinką. pradėti galima nuo mažų dalykų: mažiau sunaudoti skalbimo priemonių, kuro, pirkti prekių tiek, kiek reikia. kitaip tariant, mažinti vartojimą, ir vartoti tuos produktus, kurie labiausiai tinka mums patiems ir mažiausiai turi negeros įtakos aplinkai. Aplinką turiu galvoje plačiąja prasme: gamta, žmonės, įvairūs statiniai, gamtos ištekliai ir panašiai.
Taigi, kai elgiamės su meile sau ir kitiems šio pasaulio dalyviams, ekologija tampa savaime suprantamu dalyku. Žinoma, reikalingos žinios, kas mums ir mus supančiam pasauliui tinka ir veikia teigiamai. Tačiau svarbu vadovautis principu, kaip nepakenkti sau ir kitiems, tausojant savo ir gamtos resursus. Va taip va!

Fizinis kūnas – projekcija mūsų energetinio kūno.

Matyt daugelis esame susidūrę su būsenomis, kai esame lyg ant sparnų. Įgyvendinat nuostabią svajonę, įsimylėjus, atradus savo pašaukimą ir panašiai. Tuo metu mūsų vidinis pasaulis pilnas teigiamų emocijų, energijos, pasitikėjimo ir tikėjimo pačiais geriausiais gyvenimo scenarijais. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip tuo metu atrodo jų fizinis kūnas. Be jokių išorinių veiksnių žmogus atjaunėja, keičiasi fizinės galimybės, eisena, mąstymas, kvėpavimas ir kita. Viskas tik teigiama kryptimi, nes viduje suprojektuota būsena paveikia fizinį kūną. Mes atrodome taip, kaip galvojame, ką jaučiame ir ką veikiame. Šie veiksniai labai glaudžiai veikia vieni kitus, tad labai svarbus faktorius yra optimizmas ir pozityvumas. Galime sąmoningai kurti savo teigiamas vidines būsenas, kurios netrukus pasimatys ir fiziniame kūne. Netgi atvirkštinis variantas, kai elgiantis taip, lyg būtų labai gera ir linksma, galima įtakoti ir savo vidinę būseną. Kiek pastebėjau pats, vidinė būsena yra labiausiai išorę įtakojantis veiksnys ne tik savo fizinį kūną, bet ir išorinį pasaulį. Manau, kad daugelis pastebėjome, kad geranoriškai nusiteikusių žmogučių kompanija vidinę būseną paveikia teigiamai. Daugiau pozityvumo, tolerancijos, meilės sau ir kitiems. Pozityvumo ratas užsisuks ir gyvenimas nusispalvins šviesiomis spalvomis. Va taip va!

Energijos ir praktinė jų nauda

Manau, kad daugelis jau susidūrė su įvairia informacija apie energetinius laukus, biolaukus, auras. Tai gana nauja, tačiau labai sparčiai besivystanti sritis, nes jau ir mokslas pripažįsta, kad visko pagrindas yra ne materija, o energija. Pati mažiausia šiuo metu atrasta dalelė – elektronas. Tai energetinė dalelė, tad jei tai yra visa ko pirminė kūrimosi dalelė, vadinasi ir mūsų materialaus kūno ištakos yra energetiniame lygmenyje. Kvantinė fizika keičia daug nusistovėjusių įsitikinimų, tačiau ne visiems yra lengva keisti savo nuomonę iš esmės. Tačiau kam pavyksta susitvarkyti su proto pasipriešinimu, rezultatai yra stulbinantys. Jau dabar rašoma apie išsigydžiusius labai sunkias ligas, pagavusius sėkmės bangą ir net naujai išsiaugintus dantis. Esmė tame, kad kvantinė fizika patvirtino teiginį, jog nėra nieko neįmanomo. Mano supratimu, įmanoma yra viskas, klausimas tik tame, kiek mes sugebame koncentruoti dėmesį į konkrečią užduotį. Galbūt šiandien tam tikriems dalykams trūksta resursų ar kompetencijos, tačiau šie dalykai yra kintantys. Galime pradėti nuo labai paprastų dalykų. Bet kurio žmogaus gyvenime yra pasitaikę atvejų, kai atrodęs neįmanomas dalykas pavirto realybe. Ir taip gali atsitikti vien jau patikėjus, kad tai atsitikti  gali. Niekada žmogus nemes rūkyti, jei tuo tvirtai netikės. Čia tikrai mažiausiai reikšmės turi rūkymo stažas ir kiti fiziniai faktoriai. Vadinasi visas persitvarkymas pradeda vykti nuo minties. Savo patirtimi galiu pasakyti, kad rūkiau beveik 20 metų ir mečiau tik tada, kai nuoširdžiai supratau, kad tai nėra gerai mano kūnui ir dar galiu sveikatą susigrąžinti . Būtent šis suvokimas leido atsisakyti įpročio gana lengvai. Kaip ir keičiant bet ką, yra natūralus instinktas veikti automatiškai, tad reikalingas tam tikras laikas ir nusiteikimas. Apie tai plačiau parašysiu ateityje, nes priklausomybių atsisakymo metodai yra aktualūs daugeliui, o čia jau turiu ir nuveiktų rimtų darbų:-) Taigi, grįžtant prie energijų pasikartosiu, kad pirmiausia yra mintis, po to emocija  ir galiausiai veiksmas. Tad tik vienas iš ju priklauso materijai… Šioje srityje didžiausi supratimai atėjo, kai energijomis pradėjau naudotis ir žaisti pats:-) Po to susiradau mokytojų, kurie išmano energijų valdymą ir perteikė turimas žinias. Tiksliausiai į vietas viską sudėliojo Reiki metodas, nes dabar žinau kaip ir kur gaunamą energiją panaudoti. Apie tai kituose straipsniuose… Puikių visiems minčių ir emocijų, nes būtent nuo jų, priklauso koks būsi pats ir tave supantis pasaulis. Va taip va!

Harmonija

Dar vienas pastebėjimas. Kuo labiau užsižaidžiame žaidimą, pavadinimu gyvenimas, tuo mažiau lieka erdvės savo mintims ir suvokimams. Būtent mūsų pačių supratimas apie aplink supantį pasaulį yra pats svarbiausias, jis labiausiai atitinka dabartinę mūsų vidinę ir išorines būsenas.

Kasdien mus pasiekia didelis srautas informacijos, nuostatų, pasisakymų. Visi jie mus blaško ir nukreipia dėmesį nuo tai kas yra arti, kas yra viduje. Manau sutiksite, kad viskas kas vyksta arti, mus paveikia labiausiai, tačiau laiko ir dėmesio tam skiriame nepakankamai. Dažnai į įvykius, kurie vyksta už tūkstančių kilometrų, reaguojame lyg į savus, tarsi neturėtumėme savų. Tas pats su serialais žurnalais ar laidomis apie žmones. Kito gyvenimo nepagyvensime, tačiau nukreipdami dėmesį nuo savojo, pražiopsosime savo gyvenimo svarbiausius momentus. Tuos, kurie gali pasukti mums palankia kryptimi. Ir atrodo, kad laikas bėga greitai, nes daug dėmesio skiriant aplinkai toks pojūtis yra normalus.

Ar nebūna taip, kad  daug laiko ir energijos skiriame bereikšmėms mintims: ką padarysiu vienoje ar kitoje situacijoje, ką kam pasakysiu ir panašiai. Ir dažniausiai atsitinka taip, kad nei pasakai, nei padarai tai ką žadėjai. Arba pasikeičia situacija ir prarandamas aktualumas. Vadinasi laikas sugaištas modeliavimui buvo beprasmis..? Matyt buvimas čia ir dabar reiškia susikoncentravimą į dabar atliekamą veiksmą. Jei neveiki nieko, tai verta susitelkti į aplinkos ar savęs stebėjimą. Tiesiog ilsėtis, nieko nevertinti, leisti būti tam kas yra ir pasidžiaugti. Pasidžiaugti tuo, kad viskas vyksta net ir nieko nedarant. Net jei visiškai nustotum ką nors veikti, išliktum gyvas ir visas supantis pasaulis prie to prisitaikytų:-)

Sunku net įsivaizduoti, kiek visatai reikia turėti informacijos, kad sudėliotų harmoningą veiksmų planą visiems, kurį 7 milijardai žmogučių kas akimirką keičia? Visata turi visą informaciją ir apdoroja nesuvokiama sparta! Prie šios informacijos šaltinio belieka išmokti prisijungti ir palengvinti visatos atliekamą darbą:-) Kartais tai padarome nesąmoningai ir pavadiname nuojauta, intuicija. Svarbiausia mąstyti ir elgtis taip, kad maksimaliai gerai būtų visiems. Kitaip tariant -  mąstyti ekologiškai. Nekliudant kitiems ir išnaudojant pasitaikiusias progas savo gerovei. Kitų sąskaita arba neveiklumu nieko gero nepasieksime.