Pakilimai ir…

Gyvenimas panašus į linksmuosius kalnelius:-) Yra pakilimai ir nusileidimai. Būna gerų periodų, būna ne tokių gerų. Tačiau visi jie geri, nes kalneliai tai linksmieji… Svarbiausia neužsibūti nusileidimo būsenoje, nes jos paskirtis yra mobilizuotis judėjimui toliau… Daug žmonių kažko pasiekę nustoja formuoti naujus siekius ir judėti pirmyn. Kaip bebūtų keista, tačiau tai yra pralaimėjimas. Nesvarbu kur esi, žemiau ar aukščiau, svarbu kur būsi rytoj. Yra puiki statistika, kaip sparčiai auga naujai atsiradusios inovatyvios kompanijos. Žymiai sparčiau nei dideli gigantai. Tai paprasta, nes jos turi kur augti ir yra lanksčios, nes kuriasi atitikdamos naujausius šių dienų reikalavimus. Vadinasi kilti aukščiau didesnė tikimybė yra iš žemesnės pozicijos, nes be jau paminėtų privalumų yra vietos įsibėgėjimui… Žymiai lengviau judėti ir mažesnė rizika yra žinant tam tikrus dėsnius. Vienas svarbiausių klausimų yra vardan ko darau tai, ką darau dabar? Visada reikalinga prasmė. Bet kokiai veiklai. Kuo savo veikla padėsiu sau ir kitiems, kokias svajones įgyvendinsiu? Tada nuosmukiai bus tik eilinis žingsnis tikslo link, taip pat kaip ir pasisekimai. Keisčiausia yra tai, kad iš laimėjimų nelabai ko turime pasimokyti. Galime pasidžiaugti. Didžiausius atradimus ir pokyčius darome tada, kai esame nepatogioje situacijoje. Kam užtenka nedidelės ligos ar nesėkmės ir imasi judėti pirmyn, kitiems prireikia ir rimtesnių signalų postūmiui įvykti. Deja, daugelis taip ir lieka nesupratę nesėkmių ir ligų, užduoda sau klausimą: kodėl taip atsitiko su manimi? Iš tikrųjų, klausimas turi skambėti kitaip: ką aš padariau, kad taip atsitiko, ir ką turiu daryti, kad problema būtų išspręsta. Teko girdėti daug pasiekusių žmonių tiek dvasiniame, tiek materialiame gyvenime ir visi kalba tą patį: patys esame atsakingi už tai kuo esame ir kur esame dabar. Mes patys viską susikūrėme. Gerai tai ar ne, priklauso tik nuo mūsų pačių. Todėl svarbu suprasti, kad tai ką patys sukūrėme, galime ir koreguoti. Daugiau pozityvumo ir pasitikėjimo. Pasitikėjimo savimi ir mums padedančiomis išorinėmis jėgomis. Tačiau visa iniciatyva sklinda iš mūsų pačių. Tad pačių geriausių minčių, veiksmų ir emocijų. Va taip va!

Mitybos pokyčiai iš kitos pusės

Daugelis žmogučių, kuriems pasisekė pasiekti vienokių ar kitokių laimėjimų, nežinia kodėl nutyli apie pačią įdomiausią dalį – sunkumus. Susidaro toks įspūdis, kad pamojus stebuklinga lazdele viskas pasidarė be didesnių pastangų. Pats susidurdavau su klausimais ką daryti vienu ar kitu atveju, kai iškyla sunkumai. Ir ne itin daug pagalbos net tokiose beribėse interneto platybėse pavykdavo rasti. Kažkodėl dauguma komentuotojų būna net nebandę daryti pokyčius, tačiau turi labai svarių argumentų, kodėl nereikia daryti nieko:-) Taigi, vadinasi padėti pasiruošę labiausiai yra tie, kurie bijo tobulėti patys ir kitiems to daryti neleidžia… Taigi, pakalbėsime ir apie ypač linksmą pokyčių dalį, sunkumus. Būtent jie po to ir atrodo patys įdomiausi, nes geri pokyčiai išlieka ir jų tiesiog nebepastebi. Kas prieš kurį laiką buvo sunkiai įsivaizduojama realybė, tampa kasdienybe. Savaime suprantamu dalyku. Būtent todėl ir esu dėkingas už tai, kur ir koks esu dabar. Kadangi pats pradėjau pokyčius ne kokiai stebuklingai šviesai iš dangaus paliepus, o tada, kai atsidūriau duobutėje su sveikatos problemomis drauge. Pradžioje užlipau ant grėblio, nuo kurio nukentėjo daugelis – vaistai. Lengviausias kelias, nurijai piliulę ir esi sveikas. Deja viskas yra gerokai kitaip. Jokiu būdu nesiūlau atsisakyti vaistų pradiniuose etapuose, nes pirmiausia reikia rasti metodus, kuriais bus siekiamas tikslas. Man teko suvalgyti įvairiausių papildų ir vaistų daugiau, nei iki tol per visą gyvenimą:-) Žinoma, chemijos minimaliai, nes tada dar ir nuo jos valytis reikėtų:-) Pradėjau nuo bendros organizmo detoksikacijos. Atsisakiau akivaizdžiai man netinkančių produktų: kavos, juodos ir žalios arbatos, silkės, visų konservuotų produktų, visų rūkytų gaminių. Minimaliai palikau keptus produktus ir pradėjau derinti maisto produktus – atskyriau baltymus nuo angliavandenių. Kitaip tariant bulvės ir mėsa – atskirai. Pradžioje atrodė, kad nebus ko valgyti, tačiau dabar galiu pasakyti, kad mano mitybos racionas yra labai platus. Apie maisto derinimą yra daug informacijos internete. Taip pat padidinau vandens kiekį iki 2 litrų per dieną. Būtent vandens, nes jei išgėrėte puodelį kavos ar arbatos, teks pridėti ir papildomą stiklinę vandens. Prie viso to detoksikuojanti homeopatija ir keletas žolinių preparatų. Jausmas buvo toks, kad patapau tikru ligoniu, nes per dieną tekdavo išgerti sauja visokių tablečių, kurioms buvo nustatytas tam tikras eiliškumas ir periodai. Gyvenimas pradėjo suktis apie tai, kada ką valgyti ir kokius vaistus išgerti. Maža to, po kelių dienų ėmė stipriai prastėti savijauta, o darbas mano nuolatinėse komandiruotėse. Jau galvojau kad gausiu galą, bet mesti pradėtą programą net mintis nekilo. Nes žinojau, kad tai laikini nesklandumai tikslo link, kad ateityje nebereikėtų vaistų ir galėčiau mėgautis puikia sveikata. Paaiškinimų radau nedaug, tačiau jau anksčiau žinojau, kad detoksikacijos procesai turi stiprų pašalinį poveikį. Pajaučiau savo kailiu, kai pradedi maitintis sveikai ir valytis organizmą, nuolat jautiesi kaip apsinuodijęs. Dabar tai prisimenu su šypsena ir net malonumu. Taip, nes visa tai ko norėjau tada, dabar turiu:-) Po poros savaičių reikalai pradėjo gerėti, tačiau trumpam, mat pradėjus sparčiai kristi svoriui, valymosi procesai suaktyvėjo. Pasirodo, kad visas šlamštas, kurio nesugeba apdoroti mūsų organizmas, kaupiasi riebaliniame sluoksnyje. Todėl riebalams tirpstant, apsinuodijimo simptomai labai jaučiasi. Viso buvo per kelis mėnesius nukrito 30 kilogramų. Reikia tik įsivaizduoti, kiek visokio „gėrio“ teko perdirbti organizmo šalinimo sistemai. Tiesa, apie jos sveikumą žinojau, nes prieš pradedant atlikau išsamius tyrimus. Turint rimtesnių negalavimų, tai galima atlikti tik su gydytojo priežiūra. Apie pirmą etapą šį kartą tiek prisiminimų. Dabar jie labai malonūs, nes buvo mano kito kelio pradžia:-) Va taip va!

Gyventi geriau dabar?

Kaip ta ateitis greitai taps dabartimi – priklauso tik nuo mūsų. Nuo kiekvienos mūsų minties, žodžio ir veiksmo priklauso kokia bus kita diena. Mus supanti yra mūsų atspindys. Atspindys vyraujančios visumos. Jei tas atspindys nelabai patinka – puiku. Pakeisti jį galime nesunkiai, jei pradėsime nuo savęs. Noras tęsti vis dar yra? Pirmyn!
Skubame, lekiame, nuolatinė įtampa ir stresas… ar nepažystama situacija? Vardan ko visa tai? Dėl turtų, gerovės užsitikrinimo… Ar tai gavus tikrai pasidaro ramiau? Juk tada visa tai reikia saugoti, kad niekas nepaimtų. Tai vėl sukelia įtampą. Užklupo krizė, žemės drebėjimas, ar uraganas ir šios vertybės stipriai nukenčia. Ir čia kalbama apie dalykus kurie toli nuo žmogaus. Manau dar labiau svarbu santykiai su aplinka: žmonėmis, augalais, gyvūnais, gamtos reiškiniais. Pačiu svarbiausiu norėčiau įvardinti santykius su pačiu savimi. Jų niekas iš mūsų paimti negali, vadinasi tai svarbiausia. Jei pradėsim statyti namo pamatus ant tinkamo grunto – viskas bus puiku. Mes viską turime, tik reikia įdėmiau apsižvalgyti, pajausti ir suprasti. Labai skubame, tik kyla klausimas ar į tą pusę bėgame. Nes bėgame nuo savęs. O esmė ir yra mumyse. Niekas už mus mums ramybės nesukurs. Ar neatrodo keistai dabartinis žmogaus poilsis? Vienas populiariausių yra televizija. Ar galima kur nors nueiti stebint kitų gyvenimus, laimes ir nelaimes? Galima, bet tik tolyn nuo savęs, pamirštant savo talentus, idėjas ir vertybes. Informaciniai kanalais tam ir sukurti, kad galėtų įtakoti visuomenę. Jei dabar tuo suabejojote, galiu tvirtai pasakyti: Jus paveikė itin stipriai – gelbėkitės, jei dar galit. Jei vis dar skaitot, manau galit. Nebūtinai viską mesti ir eiti gyventi į mišką – miškų per mažai, o mūsų jau per daug, kad visi ten galėtumėme sutilpti. Vadinasi teks kažkaip gyventi su visais darnoje. Svarbu suprasti, kas labiausiai įtakoja Jūsų sąmonę ir palaipsniui tuos šaltinius imti ignoruoti. Sakysit kaip gyventi be televizijos. Pabandykit bent mėnesį ir pamatysit kas ten rodoma iš tikrųjų. Dar geriau apsieti metus, tada jau ir nebereikės svetimų gyvenimų, nes per tą laiką sugrįšite į savąjį. Juk sakoma, kad savas rūbas visada mielesnis…

Minčių galia

Labai svarbu geros mintys. Žmogus sutvertas ne tik mylėti, bet ir džiaugtis. Galima sumodeliuoti tokį ratą: mintis-emocija-kūnas-emocija-mintis. Pagal poveikio stiprumą: mintis, žodžiai, darbai. Čia reikėtų patikslinti, kad minties poveikis priklauso nuo išjausto jausmo. Be jokios emocijos ir niekaip neužkabinusi mintis nėra tavo, vadinasi ir poveikio nėra. Labiausiai veikia kai pagalvoji ir tai persmelkia visą esybę… Manau, kad taip veikia tiek geros, tiek negeros mintys. Tad su galvojimu reikia atsargiai, o dar atsargiau su vertinimu ir teisimu. Dabar puikiai suprantu, kodėl patariama nevertinti, tik stebėti… Labai svarbu yra tai, kad mintis pirmiausia paveikia patį: jei pykstame, tai pykčio dozę pirmiausia gauname patys. Ar gaus adresatas, dar klausimas… Tai patvirtina ir gerų minčių gydančią galią. Tad svarbiausia nuo ko pradėti tobulėti yra aišku -pozityvaus mastymo. Ko reikės po to-pamatysim. Svarbiausia žinoti tai, ko reikia išmokti Dabar…

Šiek tiek apie vertinimą

Mus patinka kaip gyvena vieni ir mažiau patinka antrų gyvenimas. Kodėl yra noras, kad kiti gyventų pagal mums priimtiną scenarijų. Kažkodėl mes nesistebim, kad kažkas žaidžia šaškėmis, šachmatais, boulingą ir panašiai… Gyvenimas tai žaidimas, tik šiek tiek ilgesnis nei šachmatų partija. Kiekvienas renkasi savo žaidimą. Dabar pasirinkimas itin didelis: įvairios religijos, sektos, alkoholis, narkotikai, ekologija, sveikas gyvenimo būdas pagal įvairiausius supratimus ir galybė kitokių. Visi įsitikinę, kad jų žaidimas pats teisingiausias ir teisingesnis už kitų. Tokioje situacijoje matau dvi išeitis: įrodinėti savo teisybę, arba leisti kitiems daryti tai ką jie daro. Pirmu variantu prarasime daug energijos ir laiko, o rezultatai vargu ar mus tenkins… Lai žaidžia visi savo gyvenimo partijas, jos visos tokios geros, kokios gali buti…

Autoritetai

Gyvename informacijos pasaulyje, o pastaruoju metu ir informacijos amžiuje. Argi nebūna taip, jog visoje informacijos gausoje randi tai, kas užkabina. Ir būtent tai. Taip yra todėl, kad šiai informacijai sužinoti atėjo laikas. Kitaip sakant, mes pasiruošę tai suprasti. Priimsime tai ar ne – kitas klausimas, nes tai priklausys nuo turimų žinių, vertybių ir panašiai. Tačiau atsitinka taip, kad priimame be jokių išlygų ir pasitikime visu 100%. Ir tai puiku, tačiau tik tada, jei pasitikėjimo procesas neužsitęsia. Tuo noriu pasakyti, kad ir kas ką bepasakotų, informaciją bent kartais būtina pasitikrinti. Geriausias būdas – padaryti tai pačiam. Net jei pasirinkome mokytoju labai patikimą savo srities specialistą, tai nereiškia, kad jis niekada neklysta:-)

Laisvės ir priklausomybės

Laisvas žmogus yra tik tada, kai neturi priklausomybės… Alkoholiui, religijai, pinigams ar bet kokioms grupėms. Ypač radikalioms, arba ką nors garbinančioms… Visa žmonijos patirtis rodo, kad pasaulio negerumai atsiranda iš priklausomybių: teritorijai, ideologijai, religijai, turtams… Jei suprastume, kad visi esame vienodi, nereikėtų niekam nieko įrodinėti. Dauguma tikinčiųjų laiko save kažkuo geresniais ir esančiais arčiau dievo, tačiau tai išdidumas! Mes visi esame vienos sistemos veikėjai, nepriklausomai ar dvasinių aukštumų, ar finansinių rezultatų esame pasiekę. Ar pasirinkome pasirinkome kelią, kuris dabar vadinamas degradavimu. Pavadinimus ir reikšmes sugalvojo žmogus. Religijas, ideologijas ir priklausomybes, taip pat. Ir tik tam, kad galėtų tapti savo sukurto projekto lyderiu. Tam, kad galėtų savo SUGALVOTĄ ideologiją primesti kitiems. Raštai neparašyti tam, kad mes jų paskaitę taptume laisvi, jie parašyti tam, kad būtume priklausomi juos parašiusio autoriaus ideologijai… Mus supa gausybė ne mums priklausančių idėjų, kurių vaikymasis tik tolina nuo tikrojo AŠ… Ieškokime savo kelio, kuris suteiks bent sąlyginę laisvę:-) Svarbu rasti iš ko pasimokyti, tačiau vienas mokytojas yra vienam etapui. Išmokai ir eini savo keliu. Dar plius… Dar svarbu, kad būtume laisvi ir nuo nepriklausomybių. Sunkiai suprantamas dalykas, kai yra sakoma, kad mokymuose reikia dalyvauti daug kartų… Ar neatrodo, kad šiuo atveju mokytojo kompetencija stipriai šlubuoja. Tas pats su įvairiais klubais, kokie jie bebūtų, tačiau jei žmogus jaučia potraukį tik vienam iš jų – kvepia priklausomybe. Laisvė kai renkiesi LAISVAI ir iš plataus pasirinkimo rato. Laisvės visiems!

Tikras gyvenimas. Kas tai?

Tikras gyvenimas susideda iš daugelio dalykų: meilės, gerumo, laisvės, pomėgių, sporto, maisto, darbo, sveikatos, tobulėjimo, ekologiško mąstymo ir gyvenimo būdo… Svarbiausias kriterijus vertinant gyvenimo sudedamąsias dalis yra ekologiškas mąstymas: ar nepakenksiu sau, kitiems ir aplinkai? Ar tai ką darau, bus naudinga ateities kartoms? Ką nuolat nuveikiu, kad pasaulis taptų gražesnis ir laimingesnis? Vadovaujantis šiomis nuostatomis lengva atsirinkti kas tinka, o kas ne, gyvenant kasdieninį gyvenimą. Pradėti bent po truputį savęs paklausti šių klausimų. Tada visi elgsimės tobulai, pagal tai kiek žinome. Žinojimo ratą plėsti verta visuomet, nes tai praplečia pasaulį. Kitaip tariant, kuo daugiau žinome, tuo daugiau pastebime mus supančioje aplinkoje. Ir gyvenimas yra nuostabus tiek, kiek mes apie tai žinome. Ir lygiai tiek pat geras. Tad tampa aišku, kad žinios reikalingos pozityvios, švarios ir natūralios. Kaip ir maistas. Iš oro, vandens ir maisto gauname mums būtiną gyvybinę energiją, o panaudojame ją pagal tai, kokią mes esame gavę informaciją ir kokius nusipiešėme žemėlapius. Informacija, tai lyg maistas, kokią gavai, taip ir jautiesi. Atrodo žinome daug, pagal tai elgiamės. Tačiau atsiradus naujoms žinioms, kurios pritapo mūsų žemėlapyje, keičiasi ir mūsų elgesys.

Apie save

Ar nebūna taip, kad vis kirba mintis, kad reikia kažką padaryti? Žinoma, tas „kažkas“ yra kiekvienam individualus. Tačiau nešiojama mintis turi tendenciją tapti realybe. Ir dažnai net netikėtai, jau pamiršus, kad tai buvo labai svarbu. Pastaruoju metu teko daug sužinoti įvairios ir daugelį jos patikrinti praktiškai. Mėgstu eksperimentuoti. Labiausiai pastebimi pokyčiai įvyko mityboje, tad daugiau apie tai.

Mityba – labai plati tema ir kuris modelis yra teisingas, reikia pajausti ir spręsti patiems. Variantų iš tiesų yra labai daug, daugelis iš jų kažkam suveikė. Man jau ir pačiam teko susidurti su įvairiomis mitybos formomis, tad galiu papasakoti savo istoriją, gal ką nors sau naudingo iš jos pasisemsite.

Prieš gerų pusantrų metų tiek mano fizinis kūnas tiek psichologinė būsena buvo gerokai kitokia nei dabar. Apie vidinę būsena jau pats jau sunkiai prisimenu, su fizine lengviau, nes primena nuotraukos. Nešiojausi su savimi 25 kilogramais daugiau nei dabar ir jau turėjau vieną kitą šiems laikams įprastą sveikatos problemėlę. Ir labai pažįstamą jausmą kai trūksta energijos. Tradicinė medicina tai vadina nuolatinio nuovargio sindromu ir apart sanatorijos ir raminamųjų pasiūlyti nieko negalėjo. Sanatorinio gydymo savaite pasinaudojau, ir turiu pripažinti, kad tai buvo ko gero pirmasis žingsnis. Tačiau tokia reanimacija veikia tik keletą mėnesių. Taigi, taip jau nutiko, kad atsidūriau klinikoje, kurios gydymo metodais iki tol stipriai abejojau, tačiau nenorėdamas maitintis vaistais sutikau. Ten gavau tam tikrą programėlę detoksikacijai ir gydimui bei pasiūlymą atskirti mityboje baltymus nuo angliavandenių. Žinoma, visa tai dar lydėjo asmeniškai pririnkti homeopatiniai bei žoliniai preparatai. Taip jau gavosi, kad ėmiausi visko uoliai ir po kelių mėnesių svoris tapo normalus ir daugelis problemų dingo. Tačiau emociškai nuo to laimingesnis nepasidariau:) Įkvėptas tokių pasiekimų ėjau toliau – atsidūriau meditacijų sodyboje. Savaitė be ryšio su išoriniu pasauliu ir problemomis, man buvo vienas šauniausių įvykių. Tuo pačiu tai buvo puiki jausmų, proto ir ego apsivalymas. Mano gyvenimo tempas  gana didelis, kaip ir pas daugelį, tad sustoti ir viską blaiviai apmastyti buvo pats tas… po to dar pora kitokių sodybų, kelių dienų meditacijų vienumoje, neurolingvistinio programavimo praktiko mokymai, Reiki, bet čia jau nebe apie tai. Paliksiu kitam kartui:) Per pusmetį įgudau puikiai derinti maisto produktus pagal jų sudėtį ir tada atėjo laikas stipriai mažinti gyvulinės kilmės produktus, o po poros mėnesiukų tapau beveik žaliavalgiu derinančiu maisto produktus pagal grupes:) Jau greitai metai ir manau, kad būtent šis modeliukas man bus šiuo metu geriausias. Pabandžiau porą savaičių šiek tiek daugiau pavartoti termiškai apdoroto maisto ir pajaučiau, kad energijos mažėja… Tačiau pokyčius reikia daryti nuosekliai, neskubant ir klausantis kaip į tuos pokyčius reaguoja mūsų kūnelis:) Pastebėjau, kad norint jaustis itin gerai tenka derinti mitybą, mankštas, meditacijas ir šiaip pozityvų požiūrį į save ir mus supantį pasaulį. Vadinasi reikalingi visi gyvenimo sudedamieji komponentai, nes vieno, ar net kelių iš jų, tikram gyvenimui nepakanka.

Taigi, tas „kažkas“ mano atveju yra šis tinklalapisJ Pasidalinsiu tuo ką žinau ir kaip tą žinojimą suprantu pats. Tikiuosi, kad kažkam tai bus naudinga ir leis greičiau tobulėti. Labai patinka Hesės žodžiai: „žinojimas yra veiksmas“ Tikra tiesa, vienos žinios papildo kitas, prisideda patirtis ir taip atsiranda naujas žinojimas. Va taip va!